Apie šaškių kompoziciją

2010-07-05T11:11:00.001+03:00

Naujas blogo adresas:
http://mavir.blogas.lt

Pasiūlymai dėl NŠKT (1)

2009-01-25T23:07:00.009+02:00

Prieš kelias savaites gavau Valdo Bieliausko elektroninį laišką dėl nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių. Jame buvo pateiktos pastabos dėl kai kurių NŠKT punktų. Bendroje diskusijoje atsirado tam tikri pasiūlymai.

Žemiau pateiksiu argumentus, dėl ko reikia keisti NŠKT, mudviejų su Valdu dialogo forma ir galutinį pasiūlymą. Pradėsiu nuo pirmo skyriaus.

1. Bendrosios nuostatos

V.B. Punktuose 1.2.4.1, 1.2.4.2 ir 1.2.4.3 atitinkamai po žodžių "Pagrindinis kompozicinis variantas", "Kompoziciniai variantai" ir "Pasikartojantys kompoziciniai variantai (sekvencijos)" įterpti žodžius autoriaus nurodytas, autoriaus nurodyti ir autoriaus nurodyti.
V.M. Rašant taisykles buvo mintis apie tai, kad reikia kalbėti tik apie autorinius variantus. Tačiau nurodant autorinius variantus kaip tik bus rekomendacijos teisėjams. Taisyklėse kalbama globalesne prasme. Gali būti įvairių niuansų su autoriaus nurodytais variantais, pavyzdžiui klaidingai užrašytas, nenurodytas ir panašiai, tačiau kompozicija dėl to egzistuoja, tik aišku varžybose ji bus vertinama taip, kaip nurodė autorius. Jei gerai prisimenu taisyklių viename iš projektų buvo, kad pagrindinį variantą pasirenka autorius. Man taisyklėse nesinorėtų kišti autoriaus, tačiau iš šiandienos taško žiūrint, reikėtų įterpti papildomą punktą:
V.B. Pritariu jo formuluotei.

1.2.4.1.1. Esant keliems kompoziciniams variantams, pagrindinį kompozicinį variantą pasirenka kompozicijos autorius.

V.B. Punktuose 1.2.2, 1.2.4.1, 1.2.4.2 ir 1.2.4.3 vietoj žodžių "estetines charakteristikas" užrašyti kai kurias ar visas estetines charakteristikas. Dabar dėl ko. Juk ne paslaptis, kad praktikoje daugybe kompozicijų neatitinka nei vieno iš NŠKT punktų 3.2.1 ir 3.2.2. Tačiau jos dalyvauja varžybose, gauna įvertinimus, publikuojamos. Taip buvo, yra ir taip bus ateityje.
V.M. Iš tikrųjų estetinės charakteristikos tik didina kompozicijos vertę. Savaime aišku, kad kūrybos pradžioje sunku nustatyti kiek ir kokias estetines charakteristikas, tuo labiau visas, tenkina kompozicija. Todėl logiškiausia šiuose punktuose visai panaikinti šiuos reikalavimus.
V.B. Pritariu, kad iš punktų 1.2.2, 1.2.4.1, 1.2.4.2, 1.2.4.3 eliminuoti po du žodžius "estetines charakteristikos".

1.2.2. Kompozicija – šaškių pozicija (pradinė padėtis) šaškių lentoje, atitinkanti kompozicijai privalomus pagrindinius reikalavimus bei turinti kompozicijai keliamą užduotį.

1.2.4.1. Pagrindinis kompozicinis variantas – sprendimo variantas atitinkantis kompozicijos sprendimui privalomus pagrindinius reikalavimus bei užsibaigiantis finalu.

1.2.4.2. Kompoziciniai variantai – sprendimo variantai atitinkantys kompozicijos sprendimui privalomus pagrindinius reikalavimus bei užsibaigiantys finalais, kurie skiriasi nuo pagrindinio kompozicinio varianto.

1.2.4.3. Pasikartojantys kompoziciniai variantai (sekvencijos) – sprendimo variantai atitinkantys kompozicijos sprendimui privalomus pagrindinius reikalavimus bei užsibaigiantys tais pačiais finalais.

V.B. Toliau 2.2.2.2. Cituoju ši NŠKT punktą: "... Kitas kompozicijos sprendimas iš užduotį vykdančių šaškių pusės, kuriuo įvykdoma užduotis, vadinamas šalutiniu sprendimu." Perskaičius sprendimo aprašymą punktuose 1.2.4, 1.2.4.1, 1.2.4.2 išeina, kad šalutiniu sprendimu gali būti pripažintas ne bet koks kitas, tačiau tik būtinai kompozicinis sprendimo variantas. Reikalinga nedidelė punkto 2.2.2.2 korekcija.
V.M. Pataisau nacionalines taisykles:
2.2.2.2. Vienintelis kompozicijos sprendimas – kompozicijos užduotis privalo būti įvykdyta tik vieninteliu sprendimu. Kitas kompozicijos sprendimas (kompozicinis ar nekompozicinis) iš užduotį vykdančių šaškių pusės, kuriuo įvykdoma užduotis, vadinamas šalutiniu sprendimu.
Taigi, tai parašius kyla, klausimas apie nekompozicinį variantą. Turbūt geriausia būtų praplėsti esamų taisyklių 1.2.4.5 punktą:
1.2.4.5. Nekompoziciniai variantai, kurie reikalingi užduoties įvykdymo įrodymui. Nekompoziciniai variantai – sprendimo variantai, kurie neatitinka bent vieno bendrųjų ir papildomų bendrųjų reikalavimo kompozicijos sprendimui.
V.B. Atsiradusiame papildyme 1.2.4.5: "Nekompoziciniai variantai, kurie reikalingi užduoties įvykdymo įrodymui. Nekompoziciniai variantai - sprendimo variantai, kurie neatitinka bent vieno bendrųjų ar papildomų pagrindinių reikalavimų kompozicijos sprendimui". Čia žodelį "ir" pakeičiau į "ar". Vietoje "papildomų bendrųjų reikalavimų" parašiau - papildomų pagrindinių.

1.2.4.5. Nekompoziciniai variantai, kurie reikalingi užduoties įvykdymo įrodymui. Nekompoziciniai variantai – sprendimo variantai, kurie neatitinka bent vieno bendrųjų ar papildomų pagrindinių reikalavimų kompozicijos sprendimui.

V.M. Kaip jau minėjau, panaikinus išvardintuose punktuose estetines charakteristikas, bendrose nuostatose būtina suformuluoti naują punktą apie estetinės charakteristikos sąvoką. Pavyzdžiui: 1.2.5. Estetinės charakteristikos – šaškių kompozicijos ir jos sprendimo grožio kriterijai ir raiškos formos.
V.B. Atsiranda naujas punktas 1.2.5. "Mielas akiai ir malonus širdžiai punktas!.

1.2.5. Estetinės charakteristikos – šaškių kompozicijos ir jos sprendimo grožio kriterijai ir raiškos formos.

Antikonkursai ar antiorganizatoriai?

2009-01-17T17:53:00.026+02:00

Žodžio laisvė yra galimybė laisvai reikšti savo mintis. Ji yra neatsiejama nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos.

M.Lepšič forume yra paskelbtas CPI nario V.Matus laiškas, kuriame numatyta visa eilė priemonių (kai kurios net utopistinės) gerinti CPI veiklą bei norint įvesti tvarką problemizmo srityje. Tarp daugelio punktų aš pasigedau punkto, kur būtų kalbama apie elementariausią tvarką organizuojant tarptautinius konkursus. Kadangi paskutiniu metu esu susidūręs su tarptautiniu konkursu akivaizdžiai ne kaip dalyvis, bet ir kaip teisėjas. Labai aiškiai pamačiau, kad būtina tam tikra konkurso pravedimo terminų reglamentacija. Aš praktiškai nežinau tokių varžybų, kai paskelbiama pradžia ir "su dideliu avansu" numatoma jo pabaiga, dažniausiai trunkanti metus ar net du. Kyla klausimas - kodėl tik metus ar du, gal turėtų vykti penkis metus. Konkurso kokybė bus dar geresnė, nes praktiškai šis terminas reikalingas tik organizatoriams, jų "veiklumui" parodyti. Prieš kurį laiką buvau pradėjęs rašyti straipsnį "Antikonkursai", bet nenorėdamas aštrinti padėties jį ištryniau. Dabar vėl nusprendžiau išsakyti savo samprotavimus šiuo, mano manymu, aktualiu klausimu. O gal aš klystu - viskas visiems labai gerai, kuo mažiau tvarkos - tuo geriau organizatoriams. Todėl šiek tie pakeičiau ir pavadinimą.

Per pastaruosius metus vykstantys tarptautiniai konkursai dažniausiai tampa mažesnių ar didesnių nesutarimų tarp problemistų. Visi tvirtina, kad daugumos visų šių nesutarimų priežastis – netobulos šaškių kompozicijos tarptautinės taisykles. Tačiau ir sukūrus tobulas taisykles dalyvių skaičius tikrai nepadaugėtų, dalyvautų tie patys problemistai, galbūt net sumažėtų, nes dauguma yra jau garbingo amžiaus, todėl kiekvienais metais ženkliai mažėja problemistų gretos. Aš savo kritiniame straipsnyje pabandysiu pasidalinti savo mintimis, ko reikia XXI amžiaus vykdomiems tarptautiniams konkursams, kad bent būtų stimulas dalyvauti ne tik nuolatiniams konkurso dalyviams, bet atsirastų ir naujų pavardžių problemizme. Taigi tarptautinių konkursų populiarumo ir prestižo mažėjimo priežasčių reikėtų ieškoti ir kitur, o ne vien tik keiksnoti netobulas taisykles. Dabartinėse diskusijose vykstantis nuomonių apsikeitimas, mano manymu, tik dar labiau nutolina nuo šaškių kompozicijos. Pabandysiu išsakyti savo nuomonę, ko reikia, kad konkursai taptų patrauklesni. Panagrinėsiu tokius aspektus:
1. Konkurso įvaizdžio formavimas.
2. Konkurso organizatoriai.
3. Konkurso vykdymo terminai.
4. Konkurso dalyviai.
5. Konkurso nugalėtojų apdovanojimai.

Konkurso įvaizdžio formavimas

Pradėsiu nuo to, ar kas nors gali įsivaizduoti praktinio žaidimo prestižinio tarptautinio šaškių turnyro be savo svetainės internete, be operatyvios informacijos apie dalyvius, be tiesioginio partijų transliacijos ir taip toliau. Nors šaškių kompozicijos specifika kiek kitokia, bet pagrindinius principus galima įgyvendinti. O kaip dabar vyksta? Organizatorius išsiuntinėja elektroninius laiškus tam tikriems asmeninių svetainių turėtojams, ir jie, per daug nesivargindami, įdeda nuorodą iš kur galima parsisiųsti konkurso medžiagą. Praėjus tam tikram laiko tarpui tenka jau gerokai pavargti kol randi tas nuorodas bendroje informacijoje. Kitas nepatogumas tokios pateiktos informacijos – tekstinis jos variantas. Savaime aišku, kad ir toks informacijos pateikimas būtinas, bet vartotojas turi atsispausdinti ir tik po to jau gali analizuoti, tikrinti, grožėtis autorių kompozicijomis. Deja ne visi turi tam galimybių, laiko ar noro. Tokiems, ypač „atsitiktinai užklydusiems“ šaškių kompozicijos gerbėjams žymiai patogiau būtų žiūrėti animuota kompozicijos sprendimą. Viename iš ankstesnių FFJD konkursų tai buvo padaryta. Man asmeniškai buvo labai patogu. Tokia tarptautinio konkurso pateikimo medžiaga žymiai pakeltų propagavimą ir domėjimąsi šaškių kompozicija.
Žymiai įvairiau ir originaliau galima pristatyti konkurse dalyvaujančius dalyvius. Visa tai (šalių vėliavėlės, kvalifikacinė kategorija, reitingai ir foto nuotraukos) galima pamatyti praktinio žaidimo konkursų interneto svetainėse. Man tiesiog nesuprantamas dalykas, kodėl net dabar organizatoriai nepasivargina prie dabar pateiktos dalyvių informacijos pateikti bent kvalifikacinę kategoriją. Galėčiau ir daugiau išvardinti konkurso atskiros internetinės svetainės privalumų, bet čia jau priklausys nuo svetainės kūrėjų sugebėjimų. Pagalvokite – kaip būtų puiku, jei „Nacijų lyga“ turėtų savo internetinę svetainę, kurioje butų visa reikalinga informacija vienoje vietoje.
Dabartinių šaškių kompozicijos konkurso įvaizdžio formavimas susiveda į pavadinimą, pakeičiant metus. Pagalvokite būsimi ir esantys konkursų organizatoriai.

Konkurų organizatoriai
Mano dalyvavimas šaškių kompozicijoje nėra ilgas laikotarpis - tik daugiau kaip 8 metai. Daugumos tarptautinių konkursų iki 2000 m., išskyrus tradicinius, man nėra žinoma: nei kas buvo organizatoriai, nei kiek jie truko ar kokie nesklandumai buvo iškilę. Susidaro įspūdis, kad tik paskutinieji tarptautiniai konkursai pilni įvairiausių nesklandumų. Nors galiu spėti, kadangi vykdomi tie patys konkursai, tai organizatoriai praktiškai tie patys asmenys, nesklandumų buvo ir ankstesniuose konkursuose. Tačiau nejaugi per 20 metų, kai vykdomi tarptautiniai konkursai, kurie įtraukti į CPI klasifikacija, nepažengė tvirto žingsnio į priekį. Susidaro įvaizdis, kad dirbama su 20 metų senumo įgytais įgūdžiais ir nustatytomis normomis. Tuo labiau keista, kad dabartinių organizatorių didžiausias priekaištas naujiems ar būsimiems konkursų organizatoriams yra patyrimo stoka. Kyla klausimas – kokio patyrimo?
Aplamai visa šaškių kompozicijos konkursu pravedimo tvarka yra sustabarėjusi, dažniausiai į naujus pasiūlymus žiūrima labai nepalankiai. Tik vienas pavyzdys – el. pašto panaudojimas kūrinių priėmimui į konkursą. Dažniausiai kaip gero organizavimo argumentą pateikia šachmatų kompozicijos konkursų organizavimo tvarką, kuri beveik nesiskiria šaškių kompozicijos arba savo labai didelį užimtumą. Kas liečia šachmatų kompoziciją - kažkodėl nutylima, kad ten konkursų vienu metu vyksta labai daug, o ir kūrinių žymiai daugiau. Pavyzdžiui paskutiniame šachmatų kompozicijos pasaulio čempionate dalyvavo virš 2300 kūrinių. Kas dėl užimtumo, tai prieš organizuojant konkursus reikia pagalvoti apie tai ir parinkti tinkamus koordinatorius. Iš organizatorių pasigendu konkursų pravedimo analizės, kuri padėtų numatyti įvairius konkurso pravedimo terminus. Pavyzdžiui šachmatų kompozicijoje kartais pateikiama ir visų laiškų svoris! Nors dabartinis CPI vadovas ir akcentuoja, kad konkursuose viskas daroma dalyvių gerovei, tačiau man susidaro įspūdis, kad svarbiausi asmenys yra ne dalyviai, ne teisėjai, o organizatoriai. Kaip ir visas konkursas pravedimas – organizatorių malonė, gal todėl yra net nebaigtų tarptautinių konkursų. Baigdamas noriu pasakyti, kad šiuolaikinis organizatorius turi būti puikus vadybininkas, sugebantis tinkamai organizuoti visų konkurse dalyvaujančių asmenų darbą. Dabar šito pasigendu.

Konkurso vykdymo terminai

Šiame XXI amžiuje, kai konkursai su palyginti nedideliu kūrinių kiekiu tęsiasi metus ar net du – nonsensas. Po tam tikro laiko tarpo vienintelis konkursas kuriame dalyvavau – G.Dalidovič memorialo konkursas. Dalyvavau , nes kūriniai buvo priimami el. paštu. Galvojau, kad tai bus pažangos šuolis. Tačiau ....
Jau vien tai, kad konkurso kompozicijų paskelbimas užtrunka daugiau kaip du mėnesius – man nesuprantama. Aišku dėl pašto netobulumo, tas laikas gali svyruoti, pavyzdžiui, konkurso užduočių pateikimas sutapimas su šventėmis (Naujieji metai). Todėl ir rašiau apie analizės būtinybę. Tačiau manau tikrai tvarkingai ir tinkamai tvarkant laiško siuntimą tai neturėtų viršyti 2 – 3 savaičių. Nors konkurse FFJD 2008 atsirado atvejis, kai laiškas keliauja net keturis mėnesius. Todėl nors ir kaip būtų gailą reglamente reikėtų numatyti terminą – iki kada priimamos pozicijos. Pavyzdžiui niekas nekeičia varžybų terminų, jei sportininkas gavo traumą, ar nespėjo susitvarkyti kelionės vizos, dėl pateisinamų priežasčių. Gal tai dalinai ir konkurso dalyvius priverstų pasitempti.
Tačiau viena iš pagrindinių priežasčių tokio ilgo termino – organizatorių, konkurso koordinatorių nemokšiškumas, užimtumas. Tada kyla klausimas, kam apsiimti šį darbą?
Jei dar dėl laiškų gavimo termino yra problemų, tai konkurso pozicijų surinkimas kompiuteriu yra 1-2 dienų darbas, ne itin daugiau užtruktų ir sprendimų užrašymas. Be to spėju, kad koordinatorius pozicijas gauna ne vienu metu, todėl šis darbas jau gali būti vykdomas nuo laiškų gavimo pradžios, nereikia laukti visų dalyvių kūrinių ir tik tada pradėti. Taigi, kodėl organizatoriai taip ilgai delsia? Šis klausimas lieka be atsako. Galbūt taip jie „kelia konkurso aukštą lygį“.
Sekantis etapas – pozicijų tikrinimas. Tam duodami keli mėnesiai. Mano manymu, čia vėl labai ilgas laikotarpis. Pirmiausia, turint šaškių kompiuterinę programą, patikrinti pozicijas užtrunka 1- 3 dienas. Didžiausia problema kopijų ir idėjinių pirmtakų paieška. Gal reikėtų konkurso kūrinių defektų pastabas suskirstyti į du etapus. Taip būtų galima sumažinti paieškos ratą. Tačiau ateityje turėtų vis daugiau problemistų naudotis kompiuterinėmis šaškių programomis ir brokuotų pozicijų turėtų mažėti. Dėl idėjinių pirmtakų paieškos taip pat yra prošvaisčių – jau yra nemažai sukaupta miniatiūrų (Eddie van Acker), etiudų (Antologijos) ir kitų kartotekos. Žinoma, kad šią problemą sėkmingai išspręsti, būtina prieinama kompiuterinė programa - archyvas, kuri veiktų panašiai kaip dabar esančios internetinės paieškos sistemos. Tačiau, kad ir egzistuoja paieškos problema, nesinori tikėti, kad tuo asmenys (paprastai tai konkurso dalyviai, kas man taip pat yra nepriimtina) užsiima visą tam skirtą laikotarpį.
Kitas termino „tempimas“ – pastabų pateikimas. Vėl tenka laukti keletą mėnesių, kol organizatoriai teiksis paskelbti. Nors paskutiniu metu, įsivyravo tendencija, kai pastabos pateikiamos jau su preliminariais rezultatais. Blogiausia tendencija yra ta, kad neskelbiamos visos pastabos, o tik tos kurios išbrokuoja poziciją iš konkurso. Todėl kartais kelia šypsena, kai kokiame nors leidinyje spausdinama pozicija, kuri turi defektus, ypač tai liečia etiudus. Dar vienas konkurso terminų „tempimo aukštam lygiui“ – teisėjų darbas. Daug nekalbėdamas paminėsiu tik vieną atvejį – turbūt neišduosiu paslaptį, bet pavyzdžiui FFJD 2008 konkursui aš pozicijų įvertinimus išsiunčiau 2008 gruodžio 18 d.

Konkurso dalyviai

Nors dauguma konkurso dalyviu tikrai tvarkingai atsiunčia konkursines pozicijas, bet vis tik reikia aiškiau suformuluoti kaip turi būti pateikta. Ypač reikia „mokyti“ kokius variantus ir kaip užrašyti. Dabar, kai neskelbiami brokuoti pozicijų variantai (ypač bloga tendencija), susidaro įspūdis, kad kuo daugiau prirašytų variantų, tuo geresnio rezultato gali tikėtis. Gal reikia jau pradėti bausti už klaidas, vertinti ne tik turinį, bet ir sugebėjimą aiškiai ir tiksliai pagal taisykles užrašyti sprendimą.
Konkurso dalyviai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už laiškų, ateityje ir elektroninių, tvarką, tinkamai užrašyto adreso.
Visa tai žymiai palengvintų bei paspartintų organizatorių darbą.

Konkurso nugalėtojų apdovanojimas

Šioje srityje taip pat būtinos permainos. Pagrindinis dalyvavimo stimulas dabar vykstančiuose konkursuose – galimybė gauti „mistinius“ balus, pagal kuriuos suteikiama (taip pat abejotinas teiginys) klasifikaciniai balai. Beje tą lentelę „kas yra kas“ reikėtų keisti, nes greitu laiku pradėsime konkuruoti su mirusiais problemistais, kurių kasmet vis daugėja. Balų suteikime taip pat būtinos permainos, nes dabar esantys balai neskatina dalyvauti konkursuose. Jei dalyvautų stipriausi problemistai konkursuose, prasimušti į šešetuką gana sudėtinga. Gal būt reikėtų suteikti didesniam skaičiui konkurso dalyvių tuos „mistinius“ balus. Juk net ir „Formulė 1“ padarė pakeitimus. Na bet tai gal daugiau CPI reikalai.
Kas liečia organizatorius, tai būtina pasirūpinti bent konkretaus konkurso diplomais. Manau šiuo metu reikėtų atsisakyti piniginių prizų, nes jie jau labai maži. Žymiai ilgesniam prisiminimui būtų kokie nors materialūs dalykai: taurės ar suvenyrai iš šalies organizatorės.

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (3)

2009-01-13T08:28:00.012+02:00

Toliau tesiu 2008 metų šaškių kompozicijų sudarymo čempionato vingius, kurie vienaip ar kitaip gali sukelti diskusijas. Problemų kategorijoje V.Studencovo kompozicija Nr.45 iškėlė dar vieną aktualų klausimą dėl variacijų dalyvavimo varžybose. Tai aktualu varžybose, kuriose leidžiama dalyvauti tiek publikuotoms, tiek kitose varžybose dalyvavusioms ar dalyvaujančioms kompozicijoms. Priminsiu, kad V.Studencovo problema Nr.45 yra pozicijos iš G.Dalidovič atminimo konkurso ištaisymas, nes dėl šalutinio sprendimo konkursinė pozicija gavo 0 taškų. Beje prie kompozicijos Nr.45 tai buvo pažymėta. Ateityje galbūt reikėtų tiksliau parašyti, kokia tai pozicija. Kaip teisingai savo atsakyme pažymėjo A.Kačiuška: „2008 metų Lietuvos čempionato reglamente, nei ankstesnių metų čempionato reglamentuose tokios išimtys irgi nenumatytos“. Taigi teisėjas A.Tavernier teisingai, galbūt to visai net nežinodamas, išbrokavo Viktoro kompozicija, nurodydamas idėjinį pirmtaką.

Tačiau mano nuomone, šiuo klausimu buvo padaryta klaida reglamente. Reglamente reikėjo parašyti panašiai kaip buvo 2004 metų tarptautiniame „Retro“ konkurse, kad leidžiamos ir ištaisytos problemos, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo išbrokuotos konkurse. A.Kačiuškos parašytame atsakyme aš šito pasigedau. Taip pat aiškinime buvo nueita klaidingu keliu, kai pradėta aiškinti apie nacionalines šaškių kompozicijos taisykles. Dar karta pabrėžiu, tai tik reglamento problema.

Ir nors dabar atrodo aišku, bet, beje tą klausimą kelia ir Viktoras, variacijų teikimas čempionate turi žymiai gilesnę problemą, jei varžybų reglamente to tiksliai nebus apibrėžta. Pagal dabartines normas dažniausiai yra viskas leidžiama, kas nėra draudžiama. Todėl reglamente reikėtų plačiau aprašyti draudimus.

1. Kaip su atvejais, kai yra pateikiama to paties autoriaus tik publikuotos pozicijos variacija?
2. Kaip su atvejais, kai yra pateikiama to paties autoriaus variacija iš konkurso, kuriame kompozicija gavo teigiamą įvertinimą?
3. Kaip su atvejai, kai yra pateikiama to paties autoriaus dvi variacijos?

Idealiausi atsakymai į šiuos klausimus būtų:
1. Gal taip, gal ir ne.
2. Neturiu nuomones, tegu sprendžia kiti.
3. Neturiu laiko atsakyti į tokius klausimus.

Tačiau aš kaip visada pasistengsiu pareikšti savo nuomone. Jūsų valia - priimti ar nepriimti mano samprotavimus.

Atsakant į pirmą klausimą reikia pažymėti, kad jei pasakysime NE, tai gali turėti sunkumų tie problemistai, kurie nori bendrauti interneto forumuose, publikuoti savo pozicijas. Tas pats ir su publikacijomis leidiniuose. Tiesa, tiek bendraujančių interneto forumuose nėra daug, o ir publikuotis leidiniuose nėra didelių galimybių dėl jų stokos. Jei būtų priimtas toks draudimas taip pat užkirstume kelią tematiniams konkursams, panašiems kaip anksčiau mano rengiamiems LŠKMS svetainės konkursams. Vienintelė tokio draudimo nauda – mažiau būtų spausdinama neparuoštų kompozicijų. Tačiau mano manymu kita medalio pusė – sumažėtų konkursų dalyvių skaičius, pranašumą turėtų tie problemistai, kurie nėra aktyvus, o tik pasyvus stebėtojai.

Atsakant į antrą klausimą, rimtų argumentų už ir prieš sunku surasti. Mano vidinis balsas sako už tokių kompozicijų draudimą varžybose. Būtų skatinama kurti naujas kompozicijas. Tačiau kodėl būtų draudžiama tobulinti kompozicijas ir jas siųsti į čempionatą, argumentų taip pat nematau. Beje, kaip vėliau pamatysite, tai gali būti susiję su atsakymu į trečią klausimą.

Atsakant į trečią klausimą reikėtų prisiminti, kad 2004 metų Lietuvos čempionate jau buvo tokie atvejai. Nors tų metų nuostatuose to nebuvo, bet vadovaujantis tarptautinėmis taisyklėmis, buvo įvertintos abi variacijos, bet galutinėje įskaitoje buvo paimtas vienos kompozicijos įvertinimas. Dabar grįžkime prie dabartinių atvejų, tiksliau prie Viktoro klausimo, ką daryti panašiu atveju. Juokaujant galiu patarti siųsti abi variacijas: originalą, kuris dalyvavo konkurse, bei gavo įvertinimą ir patobulintą variacija. Kadangi jos abi turėtų būti įvertintos, belieka tikėtis, kad patobulinta variacija gaus aukštesnį įvertinimą. Taigi reikėtų papildyti čempionato reglamento draudimus, bei kiek ir kokią variacija teisėjas turėtų vertinti. Tik taip galima išvengti tokių nesusipratimų.

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (2.1)

2008-12-19T14:57:00.020+02:00

Pateiksiu savo nuomonę apie reikalingus pakeitimus, liečiančius originalumą. Pradėsiu nuo anksčiau pateiktų originalumo niuansų.

1. Apibūdinant kompozicijos sprendimo originalumą, reikėtų be didesnių ieškojimų aprašyti kaip ir kompozicijos pradinei padėčiai.

Taigi:

Sprendimo originalumas - kompozicijos sprendimas (trumpa notacija) negali visiškai sutapti su paskelbtu pozicijos sprendimu. Kompozicijos sprendimas (trumpa notacija) negali visiškai sutapti su paskelbtu pozicijos sprendimu iš partijos ar jos analizės.

Kaip šio punkto iliustracija gali būti šių metų Lietuvos čempionato J.Šiožinio etiudas Nr.21.

2008 Nr.21

2(38A),19(30B),35(43C),49(48),21,26,37(22),32 +.A(39),11(43),32,48+ . B(43),32,49 +. C(42),48,19 +.

A.Pavlov 1968

2(39A),11(43),32,48 +. A(38),19(30B),35(43C),49,21,26,37(22),32 +. B(43),372,49 +. C(42),49,19 +.

Nors akivaizdu, tačiau formaliai žiūrint, nevisiškai pradinė padėtis sutampa šių dviejų etiudų. Etiuduose tai dažnas reiškinys, nes egzistuoja galimybė paprastą šaškę pakeisti į damą ir tokių "pseudo" etiudų galima gauti žymiai daugiau. Tiesa, šiuo atveju dėl šalutinių sprendimų tai padaryti negalima.
Mano siūlomas nacionalinių taisyklių pataisymas išspręstų šią problemą.

2. Pataisyti nacionalines šaškių kompozicijos taisykles reikėtų ir dėl atvejų, kai pateikta kompozicija (pavyzdžiui etiudas) yra tam tikra dalis kitos kompozicijos. Tai galima pataisyti papildant taisyklių punktą liečiantį originalumą apie tai, kad kompozicija ar jos sprendimas pradedant pirmu ėjimu negali visiškai sutapti su jau paskelbta pozicija ar pozicijos sprendimu.
Šių metų čempionate tokių atvejų nebuvo, bet, jei man atmintis neapgauna, viename iš ankstesnių čempionatų A.Mazečio etiudas buvo E.Zubovo miniatiūros dalis.

3. Pabandysiu pateikti pasiūlymą dėl etiudo sprendimo pakeitimo pridedant tam tikros sekos ėjimų ar kirtimų prie jau egzistuojančio etiudo tuo pačiu kartais iš esmės pakeičiant pradinę padėtį. Šio daug ginčų sukeliančio atvejo etiuduose sprendimas yra labai paprastas. Taisykles reikia papildyti punktu, kad, jeigu tam tikros ėjimų ar kirtimų sekos pridėjimas prie etiudo sprendimo nesukuria naujo kompozicinio varianto ar klaidinančio sprendimo, toks atvejis prilyginamas sutapimui ir naikina kompozicija.

Iliustravimui geriausiai tinka tas pats etiudas Nr.21. Pradinę padėtį galima gauti iš tokios padėties:

11(29),7(33),2 ... .

Nors tokia pradinė padėtis leidžia žymiai daugiau variantų, tačiau visų jų, dėl egzistuojančių šalutinių sprendimų, negalime laikyti kompoziciniais variantais.

Tas pats ir dėl kirtimo būdu gautų "pseudo" etiudų:

5,2 ... .

16,16x43x2, ... .

4. Idėjinių pirmtakų įtakai apibūdinti reikia taisyklių etiudų skyriuje įterpti punktą apie tai koks idėjinis pirmtakas ar panašumas sunaikina etiudą.

Kompozicijai:

Kompozicijos originalumas - nėra kompozicijos variacijų bei veidrodinių variacijų. Variacija - identiški kompoziciniai variantų finalai. Veidrodinė variacija - identiški kompoziciniai variantai kituose šaškių lentos langeliuose.

Pavyzdžius pateikiau ankščiau.

Čia pateikiau tik mano manymu būtinus pakeitimus, liečiančius tuos punktus, kurie sunaikina kompozicija ir jos sprendimą. Dar apie originalumą yra du bendri estetinių charakteristikų punktai, kurie nesunaikina kompoziciją, o tik didina jos vertę:
3.2.1.1. Naujumas – kompozicija neturi panašumo su jau skelbtomis kompozicijomis.

3.2.2.1. Originalumas – neturi panašumų su jau skelbtais kompozicijų sprendimais.

Taigi pagal šiuos punktus teisėjas vertindamas kompoziciją ir turi galimybę varijuoti savo įvertinimą. Bet neveltui estetinių charakteristikų įžangoje parašyta, kad jos tik didina kompozicijos vertę, ir jokiu būdu nesunaikina kompozicijos.

Tai tiek trumpai.

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (2)

2008-11-30T14:11:00.015+02:00

Sekanti mano publikacija palies vieną "skaudžiausiu" ir daugiausia diskusijų keliančią problemą - kompozicijos originalumas arba idėjinių pirmtakų įtaką sukurtai kompozicijai. Kaip pavyzdį panagrinėsiu savo etiudą, kuris buvo įvertintas 0 taškų. Jei atidžiai perskaitytumėte nacionalines šaškių kompozicijos taisykles, tai ten rastumėte tik vieną punktą liečiantį originalumą:

2.2.1.1. Originalumas – kompozicija su jai keliama užduotimi negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija. Kompozicija taip pat negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija iš partijos ar jos analizės.
Kaip dabar paaiškėja šio vienintelio punkto nepakanka. Nepakanka ir dar dėl to, kad šis punktas liečia tik kompozicijos pradinę padėtį. Jei labiau įsigilinsime, tai iškils tam tikri niuansai:

1. Nėra punkto apie kompozicijos sprendimo originalumo. Tai ypač aktualu etiudams, nes tą patį etiudo sprendimą galima užrašyti skirtingai. Pasinaudojus šaškių programomis galima rasti naujų kompozicinių variantų ar klaidinančių variantų, kurių kompozicijos autorius nenurodė.
2. Nors ir akivaizdu, tačiau nėra nurodytas atvejis, jei sukurta kompozicija yra tam tikra dalis jau sukurtos kompozicijos. Pavyzdžiui sukurtas etiudas yra jau sukurtos ir publikuotos problemos dalis.

3. Nėra nurodyti atvejai, kurie paskutiniu metu daug sukelia diskusijų tarptautinėje arenoje, kai prie sukurtos kompozicijos pridedama tam tikra ėjimų seka.
4. Na ir pagaliau nėra apibrėžta riba, kuri sunaikintų kompoziciją nurodant idėjinį pirmtaką.

Nacionalinėse taisyklėse aprašius šiuos atvejus būtų žymiai patogiau teisėjui spręsti apie kompozicijos originalumą. Žymiai mažiau kiltų nepasitenkinimo iš konkursų ar čempionatų dalyvių, o ir patiems kompozitoriams būtų didesnis aiškumas kūryboje.

Grįžkime prie mano 2008 m. čempionato išbrokuoto etiudo Nr.18:

30(12A),3,48 +. A(7),21(43B),48 +. B(16),27 +.

Čempionato etiudų skyriaus teisėjas L.Vitoškin šį etiudą įvertino 0 taškų, nurodydamas, kad tai yra V.Šulgos iš 2000 m. Baltarusijos čempionato prastesnė variacija. Štai šis etiudas:

V.Šulga 2000

34(17AB),28,12 +. A(11),20(15),14 +. B(40),227,45 +.
Šis etiudas 2000 m. Baltarusijos čempionate gavo 3 taškus.

Tačiau, jei labiau įsigilinsime į tokius etiudus, kai yra paruoštas juodųjų kirtimas ir po vieno ėjimo (dar vienos aukos) gauname du ar tris kompozicinius variantus, tai tokių etiudų yra gana daug. Ypač nemažai pavyzdžių galite pamatyti M.Cvetov kūryboje. Taigi kaip nustatyti, kur yra variacija, o kur jau galima skaityti savarankišku etiudu. Ar gali teisėjas, nors ir koks kompetentingas, be aiškių kriterijų tai nustatyti.

Pirmiausia pateiksiu savo etiudo ir V.Šulgos etiudo variacijas, o po to galima aiškiau matyti ką galima skaityti variacija.

1.

43(12A),3,48 +. A(7),21(43B),48 +. B(16),27 +.

2.

250(14A),20,48 +. A(9),24(42B),47 +. B(20),29(25),24 +.

3.

37(24AB),28,14 +. A(20),21(16),17 +. B(41),294,46 +.

Kaip matote 1 variacija turbūt niekam nekelia abejonių. Tokių variacijų galima sudaryti keliolika. Pagrindinis kriterijus - visi kompoziciniai variantai sutampa. Taigi vienas variacijų kriterijus - vienodi finalai.

Sekančios 2 ir 3 variacijos gaunamos dėl šaškių lentos simetriškumo, tai veidrodinės atitinkamų etiudų variacijos. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad finalai identiški atitinkamiems etiudams, tik jie kituose šaškių lentos langeliuose. Taigi dar vienas variacijos kriterijus - veidrodiniai finalai. Mano manymu etiudo variacijų apibūdinime to visiškai pakaktų. Šie du kriterijai lengvai aprašomi, o ir etiudų kūrėjams paliekamos didesnės galimybės kūrybai, nes kuo toliau tuo sunkiau ką nors naujo rasti.

Prieš pateikdamas savo pasiūlymus dėl originalumo sampratos nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse, kad neatrodytų jog keliu "audrą stiklinėje", pademonstruosiu analogišką teisėjo L.Vitoškin išbrokuotą mano etiudą iš 2006 m. Lietuvos čempionato.

2006 Nr.28

26(293),35(38A),Z.49(42),21,47+. A.(32),Z1.Z2.Z3.30(37),47(21),15(41),19(47),19-24,16+. Z.19?(Y.32),37(43),27(48),27-31(34=). Y.(33?),32+. Z1.47?(Y1.39),30(44=). Y1.(37?),15(41),19(47),19-24+. Z2.18(Y2.Y3.328),34(42=). Y2.(338?),49(42),21,48+. Y3.(37),29+. Z3.49?(37),47(Y4.39=). Y4.(21?),16(39),49+.

K.Chaleckij 1972

Z.48(35AB),26(29-33),17(40),36-22(45),6,50 +. A(29-34),41(33),47(33-29),29,26 +. B(32),25(37),14(34),41/46(39),27 +. Z.26(29-33),35(38Y),47(43),38,19(33),37(39) =. Y(32),47(37),15(41),19 +.

Aišku, jei nesigilinsime į etiudų sprendimus, o tik užmesime akį į abiejų etiudų pradinę padėtį, tai panašumą pamatysime. Tačiau sprendime kompoziciniai variantai visai skirtingi. Panašumas tik mano etiudo B variantas su K.Chaleckij etiudo iliuziniu žaidimu. Taigi ar tikrai jau mano etiudas yra vertas 0 taškų? Gal neveltui M.Lepsič savo ruošiamoje minietiudų knygelėje šį etiudą spausdina, nors pagal čempionato rezultatą etiudas yra niekinis.

Pabandysiu pasiūlyti pataisymus nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse. Pirma mintis kilusi galvoje dėl originalumo, parašyti punktą, kad apie kompozicijos originalumą varžybose teisėjas sprendžia savo nuožiūra. Tačiau šis punktas tinka tik varžyboms, o taisyklės turi galioti ir kuriant. Taigi originalumo samprata turi būti tiksliai nusakyta nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse. Siūlau papildyti punktu, kuris apibrėžtų idėjinių pirmtakų sąvoka, pagal kurią būtų brokuojamas etiudas. Taip pat idėjinių pirmtakų sąvoka, pagal kuria mažina etiudo vertę. Reikia pabrėžti, kad šie pasiūlymai galios tik etiudų žanrui. Problemoms ir uždaviniams reikia kitokios sampratos.

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (1)

2008-11-23T20:32:00.039+02:00

Prieš kelias dienas pasibaigė 2008 m. Lietuvos šaškių kompozicijų sudarymo čempionatas. Mane domino ne tik rezultatai, bet taip pat buvo įdomu, kaip bus atsižvelgta į nacionalines taisykles, nes pagal jas pirmą kartą vyko šimtalangių šaškių čempionatas. Bet nesusipratimų išvengti nepavyko.

Nutariau savo dienoraštyje pateikti keletą atvejų iš čempionato.

Pirmiausia noriu pademonstruoti atvejį su savo miniatiūra, kurią teisėjas įvertino 0 taškų. Aš niekada neprotestuoju prieš vienokį ar kitokį teisėjo skirtą taškų kiekį, bet kai teisėjas skyrė 0 taškų, bei pamačiau už ką, suabejojau teisėjo S.Žilevičiaus nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių teisingu traktavimu .

Palyginkime dvi mano kompozicijas iš šio čempionato:

Miniatiūra Nr. 26

7,18,11,5(29),41,37(44),46(49A),38 +. A(50),39 +.

Problema Nr.28

461,161,2,50,42,40,46(37),1(41),172(46A),32 +. A(47),33 +.

Miniatiūra buvo įvertinta 0 taškų, o problema gavo 6,5 taško. Tikslumo dėlei reikia paminėti, kad miniatiūrą vertino S.Žilevičius, o problemą A.Tavernier. Palyginus šias abi kompozicijas, galima pamatyti, kad jos turi vieną bendrą panašumą - finalą. Tačiau, būtent dėl tokio finalo ir buvo išbrokuota miniatiūra. Taigi kas teisus, o gal nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės brokuoja tokį finalą.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš nemažai esu sukūręs problemų (miniatiūrų) su šio finalo variacijomis, bei gana neblogai susipažinęs su kitų autorių kūryba šiuo finalu. Net buvusioje LŠKMS svetainėje rengiau teminį konkursą pagal šį finalą. Taigi kompozicijų su šio finalo variacijomis yra ne viena dešimtis, todėl drąsiai galiu teigti, kad toks finalas turi būti pripažintas tinkamu.

Panagrinėsiu nacionalines šaškių kompozicijos taisykles pagal preliminariuose rezultatuose teisėjo pateiktas pastabas. Bet prieš tai panagrinėsiu miniatiūros sudedamąsias dalis (žr. nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5 punktą), kurios leis padaryti teisingą sprendimą .

Miniatiūros Nr.26 sprendimas turi tokias sudedamąsias dalis:
1. Kombinacija 7,18,11,5;
2. Kontržaidimas (29),41,37;
3. Endšpilis (44),46(49A),38 +. A(50),39 +;
4. Finalas.

Visos šios sudedamosios dalys yra išdėstytos nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių punktuose: 4.5.2; 4.5.3; 4.5.4.

Iš daugelio savo miniatiūrų čempionatui išrinkau būtent šią, nes finalas su baltųjų dama laukelyje 46 yra gana retas, bent aš nemačiau. Be to, nors iš pirmo žvilgsnio finalas paprastas, tai gana sunkiai techniškai pasiekiama. Visa tai gali pasakyti tik daug kūręs kompozitorius šia tema.

Po tokios įžangos panagrinėsiu teisėjo pastabas dėl šios miniatiūros, kurios pateiktos kartu su preliminariais rezultatais. Teisėjas S.Žilevičius prie miniatiūros Nr.26 parašė: "Nėra vienintelio finalo. Nevykdomas 4.7.2.5. ..."

Taigi teisėjo pastabas galima išskaidyti į tris dedamąsias:

a) Nėra vienintelio finalo;
b) Nevykdomas 4.7.2.5;
c) ... .

Panagrinėsiu atskirai:

a) Mano nuomone ši miniatiūra turi net du finalus. Nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5.4 punkte parašyta: Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą iki visų šaškių atidavimo. Taigi paskutinioji 4.5.4 punkto dalis ir nusako, kad finalu turi būti laikomos pozicijos:

Lygiai taip kaip ir finalas:

arba net toks finalas po endšpilio:

Tačiau jei atidžiai panagrinėsime, tai galima rasti tam tikrus niuansus taisyklių 4.5.4 punkte:

1) Parašyta "... gali atlikti vieną ėjimą ...", o miniatiūroje yra kirtimas. Taigi .... . Kad tokių dviprasmybių ateityje išvengti, reikėtų taisyklėse padaryti papildymą, nurodant ne tik ėjimą, bet ir kirtimą. Jei mane atmintis neapgauna, diskusija šiuo klausimu buvo ir rengiant taisykles. Tada nutarta, kad "ėjimo" sąvoka turi platesnę prasmę, bet taisyklėse vartojau ir sąvoką "kirtimas".
2) Kitas niuansas " ... juodosios šaškės gali atlikti vieną ėjimą ...". Ištikro ėjimą gali atlikti tik viena juodoji šaškė. Daugiskaita pavartota tokiems atvejams kaip aukščiau parodytas finalas: D50,24/D6,17. Toks finalas galimas tik po endšpilio. Šis pastebėjimas nieko bendro neturi su čempionato miniatiūra Nr.26.

3) Dar vienas niuansas (manau, kad jį būtina ištaisyti) "Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos, ...". Nepaminėta, kad finalas galimas ir po endšpilio. Taigi teoriškai finalas po endšpilio nėra aprašytas nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse!

Visa tai apibendrinus, nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5.4 punktas turėtų būti:

Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos ar endšpilio, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą ar kirtimą iki visų šaškių atidavimo.

b) Su kitu teisėjo teiginiu, kad nevykdomas taisyklių 4.7.2.5 punktas, aš kategoriškai nesutinku. 4.7.2.5 punktas : "Kompozicijos varianto švarumas - nėra daugiau kaip vienos duales iki finalo.". Kad ir kaip suprasime finalo apibūdinimą, miniatiūroje Nr.26 niekaip nerasime daugiau kaip vienos dualės. Kur teisėjas įžvelgė antrą dualę lieka klausimas be atsako. Kad teisėjas teisingai suprato nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.7.2.5 punktą iliustruoja G.Antanaičio miniatiūros Nr. 1 išbrokavimas.

G.Antanaitis Nr.1

12,7,2,10,19,27+.

Endšpilyje galima daug kaip viena dualė (10),32a(15),38 +. a. 38/49(14),32b(20),38(25),43 +. b.43/38 arba 27(19),32(24),38(30),43(35),49 +. Pateikiau tik teisėjo nurodytus variantus. Jei panagrinėsite atidžiau, rasite ne tik teisėjo nurodytuose atvejuose žymiai daugiau variantų su dualėmis, bet ir pavyzdžiui (10),4/36 +. Taisyklių 4.7.2.5 punktas brokuoja poziciją.

c) Teisėjas kaip vieną iš priežasčių išbrokuoti nurodė ... . Kadangi ir taip daug neaiškumų dėl šios miniatiūros, pabandysiu spėti ką teisėjas turėjo mintyje brokuodamas šią miniatiūrą. Nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse yra punktas liečiantis baigiamąjį kirtimą dama diagonale. Tai 4.7.2.4 punktas: Kirtimo ekonomiškumas - šimtalangių šaškių problemos baigiamajame kombinacijos kirtime nėra alternatyvaus kirtimo diagonale dama dualės.

Tačiau neveltui analizavau miniatiūros Nr.26 sudedamąsias dalis, nes alternatyvus kirtimas dama atliekamas ne po kombinacijos, o po endšpilio. Taigi šiai miniatiūrai negalima pritaikyti šio taisyklių punkto. Kad teisėjas teisingai įvertino 4.7.2.4 taisyklių punktą parodo išbrokuota S.Petrausko miniatiūra Nr.32;

S.Petrauskas Nr.32

22,11(27),2,29,33/50+.

Kadangi S. Petrauskas žengia tik pirmuosius žingsnius kompozicijoje, todėl dėl patyrimo stokos ir galimi tokie netikslumai. Kad išgelbėti miniatiūra reikėjo tik pridėti septintą juodųjų šaškę į laukelį 20.

Apibendrinimas. Nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės yra sudarytos neseniai. Pagal jas vyko pirmas šimtalangių šaškių sudarymo čempionatas, todėl galimi tam tikri netobulumai. Mano manymu A.Tavernier teisingai pasielgė neišbrokuodamas problemos, o S.Žilevičius labai miglotais paaiškinimais išbrokavo miniatiūrą.

Išvada. Ateičiai reikėtų patikslinti taisyklių 4.5.4 punktą, kad kituose čempionatuose ir konkursuose nekiltų nesusipratimų.

Proto gimnastika (3)

2008-11-09T09:28:00.011+02:00

Vietoj rytinės mankštos prie puodelio geros kavos:

2008-11-09

17,27,23,1,15 +.

2008-11-09

150,12,7,4,33 +.

Dažnai kuriant miniatiūras, kuriose finalinis kirtimas "spirale" atliekamas dama, pasitaiko alternatyvus kirtimas, kuris brokuoja tokia poziciją. Pavyzdžiui:

10,5(20),9(13),10,39 +. Šioje miniatiūroje galimi du finaliniai kirtimai 10x28x39x25x9x31x48x39 ir 10x28x39x48x31x9x25x39. Kartais, kaip šiuo atveju, ištaisyti šį defektą galima pridėjus dar vieną juodųjų šaškę. Tačiau tai jau ne miniatiūra, o problema su kiek kitokiu tiksliu sprendimu:

10,5(20),9(37),31,39(45),50 +.

Pabaigai. Vartydamas savo archyvą užtikau, kad šia tema jau domėjausi žymiai anksčiau. Dar 2006-11-26 pateikiau miniatiūrą:

17,19,19 +.

Aišku, greitai Eddie van de Acker nurodė, kad tai 1989 m. S. Zilio miniatiūra.

Proto gimnastika (2)

2008-10-30T10:37:00.030+02:00

Kadangi mano turimas miniatiūrų katalogas yra gana menkas, todėl dažnai pasitaiko, kad mano sukurtos miniatiūros yra tik kopijos kitų autorių. Taip atsitiko ir prieš tai parašytame straipsnyje. Gerai, kad paskutiniu metu vienas iš pagrindinių tokių sutapimų ieškotojas yra olandas Eddie van de Acker. Neseniai gavau elektroninį laišką su patikslinimais.

Štai jie:

Šios miniatiūros autorius yra S.Zilis (konkursas Odesa,1989). Ši miniatiūra taip pat buvo publikuota "De Problemist" 1990 balandis; knygoje "Mir Miniatur", 1994 (Nr.415) ir kt.

Šios miniatiūros autorius yra S.M.van Eijk. Nuo 1998-07-28 ji yra Groeneveld archyve. Ši miniatiūra yra autoriaus išleistoje kolekcijose: 2002 5 dalis (Nr. 2359).

Sekančios dvi Eddie van de Acker pastabos liečia miniatiūrų autorystę. Štai jos:

Ši miniatiūra dalyvavo 1994 m. Lietuvos čempionate, o ir S. Juškevič knygoje "3x2=1!", rašomas autorius J.Šiožinys. Tiesa yra ta, kad Groeneveld archyve ši miniatiūra yra nuo 1993 rugpjūčio mėn. registruota L.F. Faber.

Dar viena miniatiūra, kai sunku nustatyti pirmumo autorystę:

Su šia miniatiūra A.Mackevičius dalyvavo 2003 m. Novopolocko (Baltarusija) konkurse. Bet taip pat 2003 m. A.Liachovskij (Baltarusija) su šia miniatiūra dalyvavo I Pasaulio Problemizmo čempionate. Jei mano atmintis neapgauna šią miniatiūra A.Mackevičius, jau vykstant I Pasaulio problemizmo čempionatui, spausdino ir laikraščio "Ūkininko patarėjas" šaškių skyrelyje. Gal todėl, kad sunku nustatyti autorystę 2008 birželio mėn. leidinyje "De Problemist" prie šios miniatiūros parašytos abiejų autorių pavardės. Objektyvumo dėlei reikėtų pažymėti, kad ši miniatiūra yra tik S.M. van Eijk variacija su trimis "daugumomis".

Tai tiek kol kas pastabų.

Minėjau kad ši tema, kai nukertamos visos šaškės vienu metu finaliniu kirtimu, bent man asmeniškai gana įdomi. Vėliau pateiksiu tolimesnius mano ieškojimus šioje srityje. Dabar pateiksiu miniatiūra, kuri dalyvauja tarptautiniame konkurse FFJD-2008 (A kategorija, Nr.18)

24,272,41,33(5ABC),1,46 +. A(23),1,35(32D),24(37),47 +. B(14),1,22 +. C(10),1,5(33),32(39),49 +. D(33),30938),48 +.

Štai viena pozicija pagal pastarąją miniatiūrą:

2008-10-30

7,29,28,1,4 +.

O štai dar trys pozicijos, kol išgėriau kavos puodelį:

2008-11-04

12,39,4,48 +.

Pozicija su lengvai įrodomu legalumu:

2008-11-04

8,15,10,5,35 +.

2008-11-04

18,9,3,38 +.

Dar viena pozicija:

2008-11-06

37,17,9,4,29 +.

Proto gimnastika

2008-10-16T20:47:00.032+03:00

Egzistuoja miniatiūros, kurios šaškių kompozitorių kūryboje nėra vertos didelio dėmesio. Dėl paprastumo, primityvumo jos daugiau tinka pradedantiesiems. Tačiau tokio tipo miniatiūros labai gerai tinka lavinti kūrybinį mąstymą, ieškoti būdų kaip sukurti naujas tokio tipo miniatiūras. Viena iš tokių miniatiūrų sričių - visų 7 juodųjų šaškių nukirtimas vienu finaliniu kirtimu.

Išanalizavus galimus variantus ir jau egzistuojančias miniatiūras, galimi tokių miniatiūrų kompoziciniai mechanizmų tipai:
1. Pozicijos, kurių sprendime 1-2 daugumos ir nėra damų.
2. Pozicijos, kurių sprendime 1-2 daugumos ir atsiranda juodųjų dama.
3. Pozicijos, kurių sprendime 3 daugumos.
4. Pozicijos, kurių sprendime 1-2 daugumos ir finalinis kirtimas atliekamas baltųjų dama iš daminių langelių: 1, 2, 3, 4, 5.
5. Pozicijos, kurių sprendime 1-2 daugumos ir finalinis kirtimas atliekamas iš bet kurio nedaminio langelio.
Tai tik grubus suskirstymas, nes galimi ir kiti variantai, bet man nepavyko sukurti ar rasti jau sukurtų kitokių miniatiūrų.

1 tipas

Savo turimame archyve man nepavyko rasti tokių miniatiūrų. Gal dėl savo primityvumo niekas net nesivargino kurti tokias miniatiūras. Tačiau man tokio tipo miniatiūrų kūrimas tapo įdomi ir vertinga proto gimnastika - kuo labiau gilinausi į tokias miniatiūras, tuo įdomesnių variantų kilo mintyse. Dažna problema tokiose miniatiūrose - kaip išvengti šalutinio sprendimo. Štai mano kelių valandų ieškojimai:

39,28,17,37,49 +.

10,43,38,6,19 +.

Nors gana primityvu, tačiau tokių pozicijų nėra taip lengvą rasti, kurios nors minimaliai atitiktų kompozicijos reikalavimus. Nors aš dažniausiai stengiuosi kurti miniatiūras 7x7, bet kūrybos procese atsiranda ir su 6 baltosiomis šaškėmis. Viena tokių:

27,43,39,37,16 +.

Štai dar dvi miniatiūros:

21,22,32,33,32 +.

14(19),23(19x39),12,12 +.

2 tipas

Per daug nesukant galvos primityvi miniatiūra:

14,41,34,14 +.

O štai miniatiūra, kurią pavyko surasti savo archyvuose:

? 1001 miniaturen

42,31,32,24,4 +.

3 tipas

Tai gana nelengvas uždavinys, todėl paieškojau jau anksčiau sukurtų miniatiūrų. Aišku, kad pirmiausia peržiūrėjau J.Juškevič knygelę "3x2=1!". Aptikau dvi miniatiūras:

S.van Eijk 1988

22,41,33,22 +.

J.Šiožinys 1994

29(45),40,38,29 +.

Bei naršant interneto svetainėje 10x10.org:

? 2003

32,43,33,22 +.

4 tipas

Pradėjęs domėtis tokiomis miniatiūromis, peržiūrėjau savo kūrybą. Iš beveik 900 kūrinių radau tik dvi tokias miniatiūras. Viena iš jų kaip tik atitinka 4 tipui:

11,3,35 +.

O štai dar porą miniatiūrų sukurtų specialiai šiai apžvalgai:

20,11-7,8,2,26 +.

27,2,40,19,36 +.

Išanalizavus galima matyti, kad 7 juodųjų šaškių išdėstymų, kai jos nukertamos vienu kirtimu, galima sudaryti gana nemažai. Todėl ir naujų miniatiūrų galima sukurti, tačiau jos visos labiau tiktų tik lavinti kompozicinius sugebėjimus, nes konkursuose jos būtų mažai vertinamos.

5 tipas

Tai žymiai sudėtingesnis kūrybinis procesas, nes iš daminio langelio baltųjų dama turi patekti į kitą langelį, kitaip sakant reikia dar vieno išlaukiančio ėjimo. Tai padaryti kai lentoje yra 7 juodųjų šaškės nėra lengva.

Savo kūryboje turiu vieną tokią miniatiūrą, kurią drįsau pasiųsti į 2006 m Lietuvos šaškių kompozicijų sudarymo čempionatą. Ten ji gavo 5,0 taškų įvertinimą:

7,1,45,30,15 +.

Išvados.

Dėl primityvumo, nedidelio kombinacinių galimybių arsenalo tokios miniatiūros labai gerai tinka proto gimnastikai.
Ateityje gal bus sukurta ir sudėtingesnių, įdomesnių miniatiūrų. Kaip pavyzdžiui, miniatiūros 7x7 su trimis daugumomis ir finaliniu kirtimu baltųjų dama.

Linkiu sėkmės ieškant!

Vienos klaidos keliais (6)

2008-09-03T18:41:00.022+03:00

M.Lepšič forume pasirodęs motyvas iš karto mane sudomino ir aš sukūriau keletą miniatiūrų. Pirmiausia miniatiūra pagal motyvo idėją.

V.Masiulis

30,8,2,5(33),14(38),3(42),172,48 +.

Sekančios kelios miniatiūros sukurtos pagal M.Lepšič "rekomendacija" - kai dama gali būti įvairiuose laukeliuose.

V.Masiulis

40,39,30,2,4(33A),9(38B),3(42),172,48,39(45),50 +. A(40),22(45),50(33),28(50),22(45),50(23),7,45 +. B(40),3(45C),172,50 +. C(39),172,35 +.

V.Masiulis

28,22,2,4 +.

V.Masiulis

38,8,2,5 +.

V.Masiulis

39,13,3,3x30x27 +.

V.Masiulis

38,5,46 +.

Ieškant būdų kaip gauti miniatiūrą su norimu motyvu, atsiranda ir miniatiūrų su vienu iš motyvo variantu, kurio autorius yra G.Cremer. Štai tokios miniatiūros pavyzdys:

V.Masiulis

37,40,3,19(40),28 +.

O štai miniatiūros su juodosios šaškės blokavimu laukelyje 15:

V.Masiulis

31,44,2(41AB),249,46 +. A(37),249,46 +. B(38),249,47 +.

V.Masiulis

183,9,8,37,9(40A),4 +. A(38),4(42),19,48,39,50 +.

Visos šios miniatiūros buvo sukurtos dviejų dienų laikotarpyje po informacijos pasirodymo M. Lepšič forume. Vėliau šiame forume pasirodė įdomi A. Moisejev miniatiūra. O štai mano variacija šios idėjos tema:

V.Masiulis

8,3,36(34),13 +.

Tai tiek mano ieškojimų norint rasti atsakymą į klausimą apie M. Lepšič pateikto naujo (?) motyvo originalumą.

Vienos klaidos keliais (5)

2008-08-30T17:06:00.042+03:00

5. Juodųjų šaškė blokuojama laukelyje 15.

Blonde 1941 (1800) (A-II, 124)

9,4(37A),19 +. A(36),22,28(47),10,15,24 +.
Šis etiudas yra brokuojamas, nes A variantas turi ne tik dualę A(36),9/27 +, bet ir šalutinį sprendimą A(36),14 +. (žr. A. Gimbuto Klaidų Antologija, Pirma knyga (psl. 18)).

J.Viergever 1984 (A-II, 442)

9(31A),3(36),21,32(47),10,15,24 +. A(32),4(37),19 +.
Šis etiudas taip pat brokuotas. Šalutinis sprendimas A variante A(32),3 +. (žr. A. Gimbuto Klaidų Antologija, Pirma knyga (psl. 28)). Noriu papildyti A. Gimbuto nurodytą šalutinį sprendimą: A(32),3(22),9 +. Laimi ir A(32),3(22),8(38),2(43),19 +.

H.Potu 1937 (A-III, 352)

25(41A),36(38),4(43),19,49 +. A(38),33(41),28(47),10,15,24 +.
Tai vienintelis šio tipo blokavimo (laukelyje 15) etiudas L.Vitoškino Antologijose, kuris nėra brokuojamas. Tikslumo dėlei reikia pasakyti, kad ir šio etiudo A variantas turi dualę A(38),33/29 +.

A.Fedoruk 1973 (A-III, 356)

250(38A),249,3 +. A(13),149(38),2(42),249,47 +.
Nors ir šis etiudas nesudėtingas, tačiau ir jis neišvengė šalutinio sprendimo jau pirmu ėjimu: 3 +. (žr. A. Gimbuto Klaidų Antologija, Pirma knyga (psl. 46)).

J.Bastiaannet 1978 (A-III, 650)

43(23AB),14(20),15(28),15-10(32),2(38),24(43),5 +. A(22),16(12),2(28),249,38(17),49(33),43(22),16 +. B(11),16(17),7(182),2(28),249,38 +.

Čia Olandijos didmeistris norėjo pademonstruoti žymiai sudėtingesnį etiudą, su įvairesniais kompoziciniais variantais. Tačiau ir vėl šalutinis sprendimas jau pirmu ėjimu: 14 +. (žr. A. Gimbuto Klaidų Antologija, Pirma knyga (psl. 52). Šiame etiude labai lengvai galima pašalinti šį defektą: pradinėje padėtyje baltųjų damą pastatyti laukelyje 43, o baltųjų šaškę 20 atitraukti į laukelį 25. Etiudo sprendimas prasidėtų ėjimu 25-20. Tačiau tai dar ne viskas. Šio etiudo yra brokuojamas B variantas, nes turi dar du laimėjimo būdus B(11),16 + arba 19 + arba 14 +. Taip pat ir A variante reikėtų nurodyti dualę.

Tai dar ne viskas apie šį etiudą. Reikėtų papildyti A.Gimbuto nurodytą šalutinį sprendimą 14(22),9(28),4 +. Šaškių programa rodo, kad laimi ir 14(22),9(28),20,10 + arba 9 +. Minietiudų entuziastai čia galėtų paieškoti idėjų naujiems etiudams.

Taigi apibendrinant reikėtų pažymėti, kad šio tipo blokavimas dar laukia naujų etiudų. Kaip pradžia pateikiu paprastą etiudą:

V.Masiulis

9(38AB),4(42),19,48(40),39(45),50 +. A(40),4(45),19,50 +. B(39),4(40),19,35 +.

Keletą sukurtų miniatiūrų pagal šio etiudo idėja pateiksiu vėlesnėje apžvalgoje.

Taip pat blokavimą juodosios šaškės laukelyje 15 galima išnaudoti ir kitame amplua, kaip tai padarė J.Metz (A-III,646).

6. Juodųjų šaškė blokuojama laukelyje 25.

F. Bethenod 1890 (A-II, 92)

350(18),294(22A),19(28),14(33),10(38),5(42),29,48 +. A(23),19,24 +.

Tai praktiškai ir viskas, kas sukurta su šio tipo blokavimo atveju. Dar viename etiude, kurio autorius V. Muliar, galima sutikti tokį blokavimo variantą, bet kaip anksčiau minėjau, čia autorius apjungė du blokavimo tipus - laukeliuose 35 ir 25. Šį etiudą pateiksiu nagrinėdamas juodųjų šaškės blokavimą laukelyje 35.
Žiūrint į šio tipo blokavimo perspektyvas, manau reikėtų ieškoti idėjų su baltųjų šaškių dama.

7. Juodųjų šaškė blokuojama laukelyje 35.

V. Muliar 1969 (A-II, 284)

18(19),12(23),7(29A),1(33),404(40B),35(30C),25(38),29(43),40 +. A(28),1(32),29(37),15(41),39,36 +. B(38),40,30 +. C(38),350(43),349,48 +.
Mano nuomone tai vienas iš geresnių etiudų su juodųjų šaškės blokavimu. Tiesa ir šio etiudo A variante yra dualė: A(280,1(320,29(37),15/24(41),39,36 +.

A. Pavlov 1965 (A-II, 526)

4(249A),22(304),449,25(33),14(29),20 +. A(239),22(304),449 +.
Šiame etiude skirtingai nuo daugelio kitų šios tematikos etiudų, dvi šaškės aukojamos, panaudojant "daugumos" kirtimo taisyklę.

J. Metz 1950 (A-III,742)

41(24A),47(30),36(19),4(34B),29 +. A(31),3(19C),26(36),37(24),34 +. B(23),9(29),25(304),48(33),489(38),48(31),26(43),48,30,35,44 +. C(37),20(41),39 +.

Matome, kaip baltųjų šaškių damą, suteikia galimybę gauti naują etiudą. Tačiau šio etiudo A variantas turi defektą A(31),3(19C),26 + arba 20 +. Taip pat B variantas turi dualę: B(23),9(29),25(304),48/43 +.

Jau anksčiau aš pateikiau savo ieškojimus šio tipo juodųjų šaškės blokavime. Be to L. Vitoškino Antologijose galima rasti ir kitų blokavimo laukelyje 35 galimybių, pavyzdžiui K.Kruiswijk (A-VI, 124).

Čia ir baigsiu seniau sukurtų etiudų apžvalgą blokavimo tema, kuriuos pavyko rasti L. Vitoškino Antologijose.

Toliau pateiksiu medžiagą iš savo kūrybos šia tema.

Vienos klaidos keliais (4)

2008-08-25T21:45:00.024+03:00

Prieš pateikdamas etiudus noriu parodyti dar porą miniatiūrų:

V. Masiulis

293,12,3,3x26x4 +.

V.Masiulis

30,32,2,36(32),4 +.

Taigi norint sukurti daugiau su šiuo motyvu, teko paieško naujų būdų. Pirmiausia atsirado štai toks paprastas variantas:

V.Masiulis

42(32),4 +.

Na ir žinoma miniatiūra:

V.Masiulis

22,21,2,48(10),32,42(32),4 +.

Visgi norėjosi sukurti pilnavertį etiudą. Po nedidelių ieškojimų pavyko gauti etiudą su trimis kompoziciniais variantais:

V.Masiulis

24(20A),15(10),4 +. A(9),39,4 +.

Šis etiudas gana palankus miniatiūrų ir problemų sukūrimui:

V.Masiulis

31,2,30,24 +.

Ir pora problemų:

V.Masiulis

37,31,2,24 +.

V.Masiulis

439,18,8,10,3,3x26x24 +.

Na ir dar viena galimybė motyvą "paversti" etiudu, kuriame panaudoti variantai iš prieš tai parodytų abiejų etiudų:

V.Masiulis

25(35),48(32),42(10),24 +.

Ir pabaigai miniatiūra:

V.Masiulis

21,3(27),21,25(35),48(32),42(10),24(20),4(38A),31(43),48(49),30,35,44 +. A(37),15(41),39,36 +.

Tai tiek trumpai apie ieškojimus blokuojant juodųjų šaškę laukelyje 35. Publikuoti šias kompozicijas iš savo užrašų paskatino Lietuvos 2008 m. šaškių kompozicijų sudarymo čempionatui pateikti J.Šiožinio etiudas.

Kita kartą pratęsiu analizę su juodųjų šaškės blokavimu.

Vienos klaidos keliais (3)

2008-08-24T08:34:00.043+03:00

4. Juodųjų šaškė blokuojama laukelyje 6.

L. Dalman 1960 (A-II, 129)

182(6A),161,8(36),2,12,46 +. A(31),7,36 +.
Šis autoriaus užrašytas pagrindinis varianto sprendimas turi defektą (dvi duales), nes laimi ir 182(6A),161,7(36),12,2 +. Todėl sprendimas turėtų būti užrašytas nurodant variantą su viena duale: 182(6A),161,8/7(37),2(41),12,46 +. A(31),7,36 +.

G. Cremer 1929 (A-II, 131)

2(45A),13,22(45),50(23),7,45 +. A(44),12,49 +.
Šį etiudą galima laikyti klasika, ne tik pagal sukūrimo metus, bet ir pagal dviejų idėjų sujungimą viename etiude. Iš pagrindinio varianto buvo sukurta nemažai naujų etiudų. A. Vitoškino Antologijose galite rasti: G. Cremer (A-II, 135), H. Chalov (A-II, 422), G. Cremer (A-II, 639), K.Chaleckij (A-III, 367) ir kitų etiudistų kūrinius šia tema.

K. Chaleckij 1970 (A-II, 447)

161(40AB),3(45),172,50 +. A(349),3(43),172,48 +. B(339),2(44),12,50 +.

Puikiai išnaudojama galimybė - du gretimi daminiai laukeliai iš kurių galimi finaliniai kirtimai.

O štai kaip K. Chaleckio etiudą puikiai papildė Olandijos etiudų didmeistris J. Bastiaannet.

J.Bastiaannet 1986 (A-III, 659)

161(34A),13(30B),35(33),8(40C),3(45),172,50 +. A(293),7(39),2(11),48,26(33),21(39),49 +. B(29),2(293),12,43 +. C(38),2(43),12,48 +.
Vieną baltųjų paprastą šaškę pakeitus dama, autorius gavo dar du kompozicinius variantus (A ir B) prie K. Chaleckio etiudo. Beje autorius pasikuklino ir sprendime neužrašė vieno varianto iš K. Chaleckio etiudo.

Na ir žinoma reikia paminėti šio tipo blokavimo variante G. Cremer etiudą (A-III, 662), nuo kurio ir kilo visa vienos juodųjų šaškės blokavimo analizė.

Peržiūrėjus visus šio tipo etiudus, galvoje kyla mintys, kad dar ne visos galimybės išnaudotos, bet ties šio tipo varianto aš neapsistojau. Gal dar ateis ir jo eilė, M. Lepšič forume jau galite pamatyti tam tikrus bandymus. Kaip beje panaudoti ir kitas blokavimo galimybes, kurios yra S. Malcev etiude (A-III, 666).

Laisvalaikio kūryba

Kad nebūtų nuobodu analizuoti jau seniai sukurtus etiudus, pateiksiu nedidelį nukrypimą į šias dienas. Tuo labiau, kad yra tam tinkama medžiaga. Prieš kelias dienas paskelbti Lietuvos 2008 metų šaškių kompozicijų sudarymo čempionato kūriniai. Etiudų kategorijoje be vieno mano etiudo su juodosios šaškės blokavimu, šia tema domėjosi ir J. Šiožinys. Jis čempionatui pateikė net du šio tipo etiudus.

J. Šiožinys 2008 Nr. 21

2.....

Sprendimo nerašau, nes kaip galite įsitikinti tai etiudas, kuris jau buvo parodytas anksčiau (baltoji šaškė 8 stovi laukelyje 7), kai aš analizavau šio tipo blokavimo etiudus. Šio etiudo autorius yra A. Pavlov (A-II, 321).

J. Šiožinys 2008 Nr. 20

3(38A),26(43),48(49),30,35,44(29),39 +. A(37),20(41),39,36 +.

Šio etiudo pagrindinis variantas turi šalutinį sprendimą; 3(38A), 26 + arba 20 +. Todėl etiudas brokuojamas.

Pastarojo etiudo idėjai aš taip pat nemažai skyriau laiko analizuodamas etiudus su blokavimu laukelyje 35. Kaip vėliau galėsite įsitikinti mano tolimesnėje analizėje, šiuos du nesudėtingus kompozicinius variantus, tiesa atskirai po viena galima pamatyti V. Muliar ir J. Metz etiuduose. Man, peržiūrėjus šių dviejų autorių kūrinius, iš karto norėjosi sukurti nesudėtingą dviejų variantų etiudą. Tačiau dėl šalutinio sprendimo man to padaryti nepavyko. Vienintelį variantą, kurį savo užrašuose pasižymėjau, tai motyvas, kuriame pavyko išvengti šalutinio sprendimo:

V. Masiulis

(37A),15(41),39, 36 +. A(38),31(43),48,30,35,44 +.

Aišku pabandžiau sukurti ir keletą miniatiūrų su šiuo motyvu:

V. Masiulis

18,28,14,4 +.

V. Masiulis

33,30,4 +.

arba jos variacija

V.Masiulis

22,38,30,4 +.

V.Masiulis

7,1,33,4 +.

Visos šios miniatiūros gana silpnos, daugiau skirtos tik tam, kad gauti motyvą. Norėjosi kažko daugiau, todėl vėl sėdau prie motyvo, tik jau žinodamas, kad su paprastomis šaškėmis nepavyks, todėl paprastą baltąją šaškę pakeičiau dama. Ir kaip sakė vienas didžiausių kombinatorių "ledai pajudėjo".

Vienos klaidos keliais (2)

2008-08-07T09:24:00.060+03:00

2. Juodųjų šaškė blokuojama laukelyje 26.

J. Bus 1965 (A-II, 228)

36(21),361(7),23(12),19(18),14(22A),9(28B),3(33),25(38),48(42),32 +. A(23),9(22),3(34),25(40),39(45),50 +. B(217),3,14(27),31,46 +.

Matome, kad autorius jau beveik prieš 50 metų turėjo savo stilių, dėl kurio pastaruoju metu susilaukia kritikos. Turiu galvoje ėjimus iki kompozicinių variantų išsišakojimo. Manau, kad šiame etiude būtų galima pridėti dar vieną ėjimą, nes pagal dabartines etiudų taisykles A varianto negalime laikyti kompoziciniu.

A. Pavlov 1968 (A-II, 321)

2(39A),11(43),32,48 +. A(38),19(30B),35(43C),49,21,26,37(22),32 +. B(43),372,49 +. C(42),48,19 +.

Šio etiudo pagrindinis variantas gali būti laikomas mano etiudo, kuris parodytas anksčiau, idėjinis pirmtakas. Reikia pasakyti, kad kuriant etiudus su tam tikra mechanizmo idėja, tokių tolimų idėjinių pirmtakų variacijų sunku išvengti. Tai labai gerai galėsite įsitikinti tolimesnėje apžvalgoje.

A. Tary 1979 (A-III, 241)

34(21A),48(42),32 +. A(42),48,23 +.

Šį etiudą galima laikyti J. Bus etiudo variacija. Be to A variantą vargu ar galima laikyti kompoziciniu.

J. Moser 1941(1938) (A-III, 539)

361(10),5(20),10(25),19(30A),35(43B),49,21,26,37 +. A(43),372,49 +. B(42),48,19 +.

Šio etiudo pagrindinis variantas - dažnai sutinkama variacija pasinaudojant juodosios šaškės blokavimu ir priverstiniu juodosios šaškės ėjimu į daminį laukelį. Šios idėjos autorius, kaip vėliau galėsite įsitikinti, yra Blonde.

P. Faure 1934 (A-III, 541)

16(7A),2(38),30(8),2(43B),16 +. A(39),11(43),32,48 +. B(42),48,19 +.

Šis etiudas yra brokuotas, nes turi neišsprendžiamumą. 16(8)=. (žr. A. Gimbuto Klaidų Antologija, Pirma knyga (psl. 49)). Noriu pažymėti, kad į lygiąsias veda ir (9). Šis variantas šaškių programai yra net paprastesnis, nei A. Gimbuto nurodytas variantas.

Apibendrinant šiuos etiudus reikia pažymėti, kad atsirado daugiau įvairesnių kompozicinių variantų. Tai įrodo ir tas faktas, kad, man dar nenagrinėjus etiudų Antologijoje, pirmas mano sukurtas etiudas buvo būtent su juodųjų šaškės blokavimu laukelyje 26.

3. Juodųjų šaškė blokuojama laukelyje 16.

A. Molimard 1921 (A-II, 302)

361(9),22(13),27(19),18(24),13(29),9(33),4(31AB),26(21C),16(38),10(43),32 +. A(21),16(39),22(31),26(43),31 +. B(39),31,21 +. C(39),261(44),272,50 +.

Pamačius šį etiudą, pirma mintis daugumai kiltu, kad blokavimas bus vykdomas laukelyje 26. Tačiau šis blokavimas tik tarpinis etapas, o blokavimas su dviejų baltųjų šaškių auka vykdomas laukelyje 16. Kilo pagunda - gal galima sujungti šiuos du atvejus, tačiau paieškos nedavė rezultatų. Kaip vėliau pamatysite šią idėja pavyko įgyvendinti V. Muliar, bet kitoje šaškių lentos pusėje.

L. de Rooij 1984 (A-II, 584)

10(24),4(30A),10(33),4(39),272,50(34),44 +. A(11),10(33),15(29),20(34),38(39),49 +.

Originalus pagrindinis variantas, tačiau A variantas neatitinka dabartinę etiudo kompozicinio varianto sampratą.

V. Giliarov 1959 (A-VI, 66)

10(34),30,4(21A),16(39),22(43),31 +. A(39),261(44),272,50 +.

Tai etiudas su "antstatu", kuris reikalingas tik šaškių kiekiui lentoje padidinti.

Apibendrinant šį negausų kiekį etiudų, reikia pasakyti, kad turbūt nėra išnaudotos visos galimybės sukurti etiudus blokuojant laukelyje 16. Jau vien tai, kad nėra nei vieno etiudo su baltųjų šaškių dama pradinėje padėtyje, verčia susimąstyti. Taip pat reikia pabrėžti, kad visų trijų etiudų pagrindiniai variantai yra originalūs.

Vienos klaidos keliais (1)

2008-08-04T08:55:00.094+03:00

M.Lepšič forumo vienoje iš temų buvo parodytas motyvas:

Juodųjų ėjimas

Šiame motyve yra dvi pagrindinės idėjos - 1) vienos juodosios šaškės blokavimas dviem paprastosiomis baltosiomis šaškėmis, o po to pastarųjų dviejų šaškių aukojimas; 2) juodųjų damos sugavimas dvikelyje. Kaip vėliau galėsite įsitikinti šias idėjas galima sutikti keliasdešimtyje etiudų, kuriuos sukūrė gerai žinomi etiudų meistrai.

Šis motyvas mane sudomino, nes prisiminiau šį motyvą, su kuriuo susidūriau nagrinėdamas L.Vitoškino Antologijoje šimtalangių šaškių etiudų defektus, bei lygindamas su A.Gimbuto Klaidų Antologijoje pateiktais defektais.

L.Vitoškino Antologijos III dalyje galima rasti etiudą (Nr.662):

G.Cremer 1953

27(29),9(40A),22((45),50(33),28,22(45),50(23),7,45 +. A(33),3(40),17-12,35 +.

A.Gimbutas savo Klaidų Antologijos pirmoje knygoje (psl.53) nurodo defektą A(33),3X(40),17-12,35 +. X14(40),3(45),172,50 +. Gana keista, kodėl buvo pasirinktas šis defektas, nes šaškių programa iš karto parodo ir šalutinį sprendimą šio etiudo 27(29),4 +. Kaip matote šis šalutinis sprendimas sutampa su M.Lepšič forume pateiktu motyvu. Beje laimi ir 27(29),13 + , o A variante ir X25(40),3(45),172,50 +.

Tai tokia įžanga į jau sukurtų etiudų apžvalgą, o taip pat ir mano atradimus (etiudai, motyvai, miniatiūros, problemos) šioje kryptyje. Pirmiausia panagrinėsiu etiudus, kuriuose panaudota idėja - vienos juodosios šaškės blokavimas dviem paprastosiomis baltosiomis šaškėmis.

Nesunkiai galima įsitikinti, kad juodosios šaškės blokavimas su tolimesniu baltųjų šaškių aukojimu galimas septyniais atvejais:

1. 36

2. 26

3. 16

4. 6

5. 15

6. 25

7. 35

Pasižvalgęs po L.Vitoškino Antologijos II,III ir VI dalys, suradau etiudus, kuriuose panaudota ši blokavimo idėja. Štai etiudų kiekis pagal juodųjų šaškės blokavimo laukelį:

36 - 6 etiudai
26 - 5 etiudai
16 - 3 etiudai
6 - 5 etiudai
15 - 5 etiudai
25 - 2 etiudai
35 - 4 etiudai

O štai etiudistai, kurie domėjosi ir kūrė su juodųjų šaškės blokavimo idėja. Etiudų autoriai pateikti pagal juodųjų šaškės blokavimo laukelį:

36 - H.J. van Alphen, D. de Ruiter, A. Averbuch, N. Comik, S. Chlistovskij, I. Sotnikov.
26 - J. Bus, A. Pavlov, J. Moser, P. Faure, A. Tary.
16 - A. Molimard, L. de Rooij, V. Giliarov.
6 - L. Dalman, G. Cremer (2), K. Chaleckij, J. Bastiaannet.
15 - Blonde, J. Viergever, H. Potu, A. Fedoruk, J. Bastiaannet.
25 - F. Bethenod, V. Muliar.
35 - V. Muliar, A. Pavlov, J. Metz.

Dar prieš pradėdamas platesnę etiudų analizę, aš taip pat pabandžiau sukurti etiudą su blokavimo idėja. Tuo labiau, kad norėjosi ką nors sukurti Lietuvos čempionatui. Štai etiudas, kuris dalyvauja 2008 m. Lietuvos šaškių kompozicijų sudarymo čempionate:

V. Masiulis 2008

11(43AB),32,49 +. A(35),44(12C),32,25(40),39(45),50 +. B(34),44(25D),6(40E),32,2 +. C(25),6(12),1(30),25(40),39(45),50 +. D(12),32 +. E(30),1(39),6(43),32,48(35),34 +.

Etiudų apžvalga

1. Juodųjų šaškė blokuojama laukelyje 36.

H. van Alphen 1953 (A-II, 158)

19(172),14(23),10(29),5(36A),16(40),42,35 +. A(34),28,37,40 +.

Etiudas yra brokuojamas, nes pagrindinis variantas turi šalutinį sprendimą: 19(172),14(23),10(29),5(36A),49 + arba 21 +. Tai yra nurodyta ir A.Gimbuto Klaidų Antologijoje (Pirma knyga, psl. 20).

D. de Ruiter 1951(1941) (A-III, 414)

15(10),4(32A),15(317),472 +. A(33),37,29,10 +.

A. Averbuch 1966 (A-VI, 83)

4(37A),42 +. A(34),327,27(40),42,35 +.

N. Comik 1972 (A-VI, 167)

1(22A),6(227),1,29(43),472,48 +. A(27),5,10(42),38,15,26 +.

S. Chlistovskij 1984 (A-VI, 168)

8(32),3(317A),26,37,20(15),14 +. A(14),20(317),472,31(38),48(10),20 +.

Šio etiudo A variante yra dualė.

I.Sotnikov 1974 (A-VI, 400)

483(38ABC),32(31),42,30 +. A(31),39(44),42 +. B(24),39,42,17(31),26(36),37 +. C(17),37(23),16(22),7(238),16(11),2(27),35(271),19,48 +.

Šio etiudo autoriaus pateiktas C variantas labai jau "fantastiškas". Šaškių programa rodo, kad šis etiudas turi neišspendžiamumą: 483(17),37(11),18(16),1(24),23(30)=.

Taigi šį etiudą tenka išbrokuoti.

Kaip matome L. Vitoškino Antologijose yra 6 etiudai tokie etiudai, iš kurių du yra brokuojami. Kiekvienas etiudas nepasižymi variantų gausa - turi tik po du kompozicinius variantus. Dar krinta į akis tai, kad net trijuose etiuduose yra panaudojamas juodųjų ėjimas: 317.

Antologijose taip pat galima rasti įvairių šios idėjos (juodųjų šaškės blokavimo laukelyje 36 su dviem paprastosiomis baltosiomis šaškėmis) variantų, tačiau tolimesnis žaidimas skiriasi (aukojamos 3 šaškės). Kaip pavyzdį galiu paminėti A. Butkevič etiudą (A-VI, 372).

Planuoto konkurso griuvėsiai (3)

2008-01-31T19:52:00.001+02:00

Nusprendžiau pratęsti darbą šia kryptimi, kad sumažinti neaiškumą dėl šio tipo finalo. Pirmiausia noriu pasakyti dėl paskutinės paskelbtos mano miniatiūros: 2,9,10,17,23,29,39/19,27,28,30,35,36,45. Ši miniatiūra turi defektą, kuris sunaikina miniatiūrą: 40,24,34,13(28=). Tai reiškia, kad negalima iki tiek atitraukti šio motyvo.

Toliau užsiėmiau paieška jau sukurtų miniatiūrų pagal šį motyvą. Tam pasitelkiau į pagalbą Eddie van de Acker iš Olandijos. Jis turi turbūt didžiausią miniatiūrų 7x7 kartoteką. Taigi į mano paklausimą greitai atėjo atsakymas su miniatiūromis. Beje, visos su finalu, kur aukojamos dvi baltųjų damos. Štai jos:

S.M.van Eijk (2004) Collected work, part 9, 2005

33,11,24,5(38),13(8),2(43),16(48),21,37,27 +.

B.Fermin (Amersfoortse Courant, 28-4-1979)

19,19(17A),11,14(27),10(32), 5(38),13(8B),2(43),16(48),21,37,27 +. A(9),193 +. B(9),4(42),22,48 +.

R.Spijkers (1997)

44,29,40,38,10(32), 5(38),13(8),2(43),16(48),21,37,27 +.

S.M.van Eijk (2005) Collected work, part 12, 2007

38,23,5(38),13(8),2(43),16(48),21,37,27 +.

M.Lepsic (Damnieuws, 20-9-1997)

25,42,34,5(38),13(8),2(43),16(48),21,37,27 +.

L.Vitoskin (Championship of Belarus, 2000)

32,33,5(8),2(43),16(48),21,37,27 +.

S.M.van Eijk (Collected work, part 8, 2003)

30,40,38,10(32),5(38),13(8),2(43),16(48),21,37,27 +.

Iš čia pateiktų miniatiūrų matome, kad tokį finalą miniatiūrose pirmasis panaudojo B. Fermin 1979 m.

Tačiau, jei pastebėjote, šį finalą aš savo miniatiūrose gavau, kai pradinėje padėtyje juodųjų šaškė stovi langelyje 2, o ne 3. Nuojauta neapgavo, aš visiškai nebandžiau kurti miniatiūrų su juodųjų šaške langelyje 3. Iš karto pamačiau, kad, esant juodųjų šaškei langelyje 2, jų gynyba yra įvairesnė, nors kito iki galo tikslaus kompozicinio varianto nėra.

Štai dar keletas nepublikuotų mano naujų miniatiūrų. Visos jos sukurtos 2007 gruodžio mėnesį. Viena su šiuo finalu sukurta taisant defektą anksčiau skelbtos brokuotos miniatiūros. Joje teko motyvą paslinkti dviem ėjimais į priekį:

30,28,40,10(8),2(38),5(43),16(48),21,37,27 +.

O štai miniatiūra, kurioje suaktyvinta dalyvaujanti motyve šaškė 36:

28,34,30,36(32),10(8),2(38),5(43),16(48),21,37,27 +.

Reikia pastebėti, kad iš pirmo žvilgsnio pradinėje padėtyje visose mano šio tipo miniatiūrose galima juodųjų šaškę perkelti į langelį 3. Tačiau tai tik miražas, nes atsiranda neišsprendžiamumas.

Dar vienas žingsnis – pabandžiau sukurti miniatiūra, kur juodųjų šaškė langelyje 2 reikalinga pradinei miniatiūros konstrukcijai:

283,24,21,12,14(32),10(8),2(38),5(43),16(48),21,37,27 +.

Arba jos variacija:

21,45,21,12,14(32),10(8),2(38),5(43),16(48),21,37,27 +.

Kadangi minėjau, kad juodųjų gynyba įvairesnė, tai pilnas sprendimas turėtų būti:
21,45,21,12,14(32),10(8ab), 2(38),5(43),16(48),21,37,27 +. a(38),8,4(19),10(24),15(30),42/47(34),33(21),31 +. b(7),5(38),32,8(32),2(12),16(37),31,27(21),16(31),32 +.

Sekantis mano užklausimas Eddie van de Acker buvo dėl šio tipo (dviejų baltųjų damų aukojimas motyve) miniatiūrų su juodųjų šaške langelyje 2 pradinėje padėtyje. Atsakymas trumpas – tokių miniatiūrų jo kartotekoje nėra.

Dar vienas jo atsakymas, kuris mane nuteikė optimistiškai, kad neeikvoju laiko veltui šiam finalui bei jo variacijom – visos mano sukurtos ir paskelbtos miniatiūros, pagal Eddie turimą kartoteką, yra originalios. Jau iš šio fakto galima daryti išvadą, kad miniatiūrų su tokiais finalais nėra daug. Tačiau aš ir toliau nenusiraminau. Dar kartą paprašiau Eddie paieškoti visų penkių finalo variacijų. Po kelių dienų atėjo atsakymas – savo kartotekoje jam kol kas nepavyko rasti naujų miniatiūrų, išskyrus mano anksčiau nurodytas miniatiūras, kurių autoriai: S.M. van Eijk, V.Bulat, E.Binenbaum ir E.Zubov. Neįtikėtina, bet faktas. Beje Eddie pažymėjo, kad E.Binenbaum miniatiūra turi defektą. Šį faktą aš jau anksčiau buvau pasižymėjęs savo užrašuose, kaip beje ir lengvai ištaisomą variantą – šaškę 36 reikia perkelti į 38.

Aišku, laikui bėgant, kitose kartotekose gali atsirasti viena kita miniatiūra su šiais finalais, tačiau jų tikrai nebus daug. Kitas dalykas, šio finalo variacijos gali būti panaudotos problemose. Mano kūrybos procese su šiais finalai buvo keletas kombinacinių mechanizmų, reikalavusių didesnio šaškių kiekio nei 7x7. Taip buvo sukurta keletas problemų su šiais finalai.

Na ir pabaigai dar viena analogiška finalo variacija su dviem baltųjų damomis:

2(9),4(43),16(48),21,37,36 +.

Bei viena iš keletos miniatiūrų su šiuo motyvu:

42,24,34,13(38),2(9),4(43),16(48),21,37,36 +.

Tai tiek, nors šioje temoje dėti tašką dar anksti.

P.S. Dėkoju Eddie van de Acker už pagalbą.

2008-01-31

Virmantas Masiulis

Planuoto konkurso griuvėsiai (2)

2007-12-22T19:56:00.001+02:00

Pradėsiu nuo finalo Nr.5. Jis ypatingas tuo, kad negalima gauti iš motyvo su keliais juodųjų šaškės ėjimais. Man pavyko rasti tik du būdus kaip gauti šį finalą. Pirmas – pasinaudojus juodųjų kontržaidimu. Kontržaidimo būdų yra keletas, tačiau pavyko sukurti tik vieną miniatiūrą:

340,10,7,1(33),36,47(48),20,34,24 +.

Kitas būdas – panaudojus „turkišką“ kirtimą. Viena iš variacijų:

7,1,47(48),20,34,24 +.

Tuo per daug nesivargindamas ir baigiau pirmą miniatiūrų kūrimo etapą. Antras etapas – idėjinių pirmtakų paieška. Tik išbandęs visas mano galvoje kilusias idėjas pradedu ieškoti IP. Taigi, peržiūrėjęs man prieinamus šaltinius, radau 5 miniatiūras su šios temos finalais. Štai jos:

S.M van Eijk 1999

182,7,8,1,21,37,27 +.

V.Bulat

33,7,40,1(32),40(38),41(43),49(48),21,37,27 +.

S.M. van Eijk 1999

30,10,5(8),2(43),16(480,21,30,27 +.

E.Binenbaum 1974

41,2,21,10,24,14 +.

E.Zubov 1999

30,40,40,3(48),27,37,27 +.

Pastarosiose abiejose miniatiūrose dar reikėtų patikrinti ar nėra broko.

Na ir trečias etapas – pasinaudojus jau žinomomis idėjomis pabandyti sukurti naujas miniatiūras.

Štai pagal E.Zubov idėją:

9,8,2(37)32(48),21,37,27 +.

Arba jos variacijos:

22,29,40,2(37),32(48),21,37,27 +.

350,34,39,2(37),32(48),21,37,27 +.

Štai pasinaudojus S.M van Eijk idėja galima sukurti naujas miniatiūras, nes olandų problemisto idėja leidžia kurti naujus motyvus.

Štai pavyzdys:

339,29,40,10(8),2(38),5(43),16(48),21,37,27 +.

Kadangi juodųjų šaškė, kuri veržiasi į damas gali būti atitraukta atgal, tai šis motyvas gali turėti įvairių variacijų. Pavyzdžiui pagal vieną iš jų sukurta miniatiūra:

40,24,34,13(27),19(32),10(8),2(38),5(43),16(48),21,37,27 +.

Tai tiek dabar dar po dviejų dienų paieškos. Ketvirtas etapas – gal kada vėl grįšiu prie šių finalų, nes toliau ir giliau analizuojant galima rasti naujas idėjas, kurios leistų sukurti naujas miniatiūras. Taip pat ir jau surastos idėjos leidžia kurti naujas miniatiūras.

Planuoto konkurso griuvėsiai (1)

2007-12-19T19:30:00.000+02:00

Pastaruoju metu kuriant miniatiūras išbandau įvairias variacijas pasirinkto finalo. Naršydamas internete radau motyvą:

1(32),23(38),37(43),48(49),30,44,34 +.

Šį motyvą ketinau panaudoti dar vienam naujametiniam LŠKMS svetainės konkursui, tačiau pasitraukus iš svetainės administratoriaus, tokio konkurso nebus. Todėl čia pateiksiu savo bandymus miniatiūrų kūrime pagal šią tema. Tuo pačiu bent dalinai galėsite pamatyti mano kūrybos procesą.
Taigi, kad būtų galima sukurti daugiu miniatiūrų paimsiu šio motyvo finalą:

Nr.1

30,44,34 +.

Paanalizavus keletą minučių galite įsitikinti, kad šis finalas turi variacijas. Atmetus sunkiau įgyvendinamus motyvus, kai juodųjų dama nėra daminiuose laukeliuose 46-50, suradau dar keturis finalus, kurie be dideliu pastangų tinka naujų miniatiūrų kūrimui:

Nr.2

21,37,27 +.

Nr.3

11,27,17 +.

Nr.4

10,24,14 +.

Nr.5

20,34,24 +.

Visuose šiuose penkiuose finaluose baltųjų dama gali būti bet kuriame diagonalės laukelyje, iš kurių galima baltosios damos auka. Dar viena sąlyga – šaškių skaičius turi būti 7x7. Pastebėjau, kad su mažesniu šaškių kiekiu miniatiūras pagal užduotą temą kurti yra lengviau.

Pirmiausia pradedu nuo internete rasto motyvo su finalu Nr.1. Pozicija, kurią pirmiausia gavau, įdomi tuo, kad gana praktiška padėtis. Tačiau man asmeniškai niekada nepatiko kompozicijos su praktiniu šaškių išsidėstymu. Čia kaip bet kurioje kūrybos srityje – vieniems patinka klasika, kitiems modernizmas. Man įdomesnis pastarasis. Taigi štai ši pozicija:

338,34,1(32),23(38),37(43),48(49),30,44,34 +.

Galime matyti, kad šioje pozicijoje šaškės 18 ir19 gali būti perkeltos į 8 ir 9. Ši ypatybė leidžia sukurti naują variaciją:

21,34,1(32),23(38),37(43),48(49),30,44,34 +.

Šiek tiek pakeisdamas motyvą gavau naują miniatiūrą su finalu Nr.1:

17,8,38,8(33),3(38),26(43),48(49),30,44,34 +.

Štai variacija pagal pastarąjį motyvą:

37,28,20,26,8(33),3(38),26(430,48(49),30,44,34 +.

Dar vienas bandymas gauti naujas variacijas, kai motyvo paprastos baltosios šaškės atlieka ėjimus iki motyvo nepavyko. Tiksliau nepavyko sukurti miniatiūrų, visose sukurtose kompozicijose šaškių skaičius viršydavo 7x7.

Štai dar viena variacija su sudėtingesniu baltųjų damos keliu iki finalo:

15,10,4,46(38),37(43),48(49),30,44,34 +.

Arba jos variacija

15,10,5,36(38),31(43),48(49),30,44,34 +.

Ir kiek kitokia variacija:

14,3,25,36(38),31(43),48949),30,44,34 +.

Ir dar viena variacija, kai dama patenka į 36:

19,37,27,4,36(38),31(43),48(49),30,44,34 +.

Dar vienas būdas gauti tokį finalą, pasinaudoti šaškių žaidimo „turkiško“ kirtimo taisykle:

37,9,4,14(38),37(43),48(49),30,44,34 +.

Kadangi daugiau tuo metu nemačiau galimybės gauti finalą Nr.1, perėjau prie sekančio finalo Nr.2. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad bus nesunku sukurti miniatiūras, tačiau praktikoje buvo sudėtingiau. Štai viena iš išvargtų miniatiūrų:

40,9,4,40(38),41(43),49(48),21,37,27 +.

Kitas miniatiūras su finalu Nr.2 pavyko gauti tik pasinaudojus juodųjų kontržaidimą:

28,9,4(30),16,21,37,27 +.

arba

27,14,2(39),38,21,37,27 +.

Miniatiūros su finalu Nr.3 taip pat pavyko gauti tik su juodųjų šaškių kontržaidimu:

240,14,5(40),6,11,27,17 +.

Pastarosios miniatiūros variacija:

15,24,4(400,6,11,27,17 +.

Sekantis finalas Nr.4. Ir čia taip pat nėra tiek daug būdų gauti šį finalą. Štai vienas:

29,1,19,10,24,14 +.

Arba šios miniatiūros variacija:

14,23,1,10,24,14 +.

Bei dar vienas būdas:

8,3,10,24,14 +.

Štai ir visos miniatiūros sukurtos per kelias dienas (12.01-12.04). Finalo Nr.5 net nežiūrėjau.

Po savaitės pratęsiau ieškojimus šioje temoje. Bet apie tai sekančiame straipsnyje. Jame parodysiu miniatiūras su finalu Nr.5, idėjinius pirmtakus ir naujas miniatiūras su jau nagrinėtais finalais.

Laukite tęsinio.

"Pasmerktos" problemos

2007-11-18T10:03:00.001+02:00

Dažniausiai šaškių kompozicijos kūrinys, dalyvaujantis konkurse, tampa tam tikros idėjos „antkapiu“. Tik to nežinodamas, gali pateikti kūrinį kitame konkurse su panašia idėja, tačiau jis bus pasmerktas – nulinis įvertinimas garantuotas. Būtų viskas tvarkoje, jei iš konkursinio kūrinio idėjos būtų „išspausta“ viskas, tačiau kūrinio tobulumas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Ypač tai galima pastebėti šimtalangių šaškių mažose ir vidutinėse problemose, kur šaškių kiekis ne didesnis 12x12. Šiose problemose praktiškai visada dar yra erdvės tobulumui, tačiau nulemia tam tikri veiksniai, kurių pagrindinis problemisto sugebėjimas. Visa tai galima pastebėti Gari Dalidovič atminimo tarptautiniame konkurse. Atsitiktinai pasirinkau B kategorijos keletą problemų ir pabandžiau sukurti naujus kūrinius. Šiuo atveju konkursinės kompozicijos yra idėjiniai pirmtakai.

Nr.8

10,28,37,3,16,11(45),50 +.

Matome, kad šioje problemoje šaškės nėra išdėstytos kompaktiškai, paruoštas kirtimas, be to praktiškai nėra kontakto tarp baltųjų ir juodųjų šaškių, todėl gana greitai pavyko gauti problemą su didesniu šaškių kiekiu:

204,9,327,8,37,1,4,22(45),50 +.

Sekantis kūrinys, kuris užkliuvo mano akiai:

Nr.23

23,42,37,39,44,1,17,11,3(40),17(32,45),2,50 +.

Šioje problemoje centre taip pat daug erdvės, o ir baltoji šaškė 6 nesuteikia problemai grožio, tačiau pagrindinis dalykas – ši problema turi šalutinį sprendimą. Paradoksas, bet kaip tik šis defektas nepasmerkia šią idėją, tolesniems ieškojimams. Nedideli pakeitimai ištaiso problemą:

33,39,44,11,1,17,11,3(40),17(32),28(45),23,50 +.

Dar vienas kūrinys kur erdvės minčiai taip pat palikta, be to šiame kūrinyje man norėjosi pakeisti neekonomišką pirmą ėjimą:

Nr.68

250(34),172,5,30,20,42,41 +.

Mano variacija pagal šią idėją:

9,43,38,23,2,42,41 +.

Dar viena problema, kuri sudomino:

Nr.66

17(32),30,10,42,5,47 +.

Patraukė mano dėmesį dar ir todėl, kad mano prieš penkerius metus sukurtoje problemoje yra šis finalas:

19,42,11,2(37),47 +.

Pabandžiau kaip ir konkursinėje problemoje finalinį kirtimą atlikti iš langelio 5, o be to norėjosi pašalinti neekonomišką pirmą kirtimą:

23,42,25,5,47 +.

Dar viena konkursinė pozicija, kuri tikriausiai bus išbrokuota, nes juodoji šaškė 50 yra statistė, kad gauti finalą su uždarymu:

Nr.15

31,42,22,25,5,50 +.

Čia taip pat lengvai ištaisomas šis defektas:

40,31,42,22,25,5,50 +.

Dar viena panaši problema, kur šaškės statistės reikalingos tik uždarymui :

Nr.18

22,2,15,383,44 +.

Šio defekto nepavyko ištaisyti, tačiau, jei aš bučiau autorius, tai šioje problemoje panaudočiau galimybę pirmą ėjimą padaryti charizmatiškesnį:

31,2,15,383,44 +.

Tai tik keli pavyzdžiai sukurti per vieną vakarą. Padirbėjus prie konkursinių problemų, galima gauti naujų problemų, tačiau visos jos bus pasmerktos kaip kopijos idėjinių pirmtakų ir tinkamos tik savo malonumui.

Tobulumo riba

2007-11-09T22:17:00.000+02:00

Kiekvieną kartą, sukūrus kompoziciją, pasąmonėje iškyla klausimas – ar viską padariau iki galo tobulai. Tuo metu dažniausiai atrodo, kad jau „išspaudžiau“ iš idėjos viską, tačiau kartais tai būna apgaulinga. Nesenai (2007-11-01) e.paštu LŠKMS svetainės skyriui „Nauji kūriniai“ Gintautas Antanaitis iš Klaipėdos atsiuntė problemą:

338,28,22,2,50,42,40 +.

Per daug nesigilindamas į kombinacijos mechanizmo originalumą, man iš karto užkliuvo šios problemos finalas. Žinant, kad Gintauto kūryboje vyrauja problemos 64 langelių lentoje, tikėtina, kad šis kombinacijos mechanizmas perkeltas į šimtalanges šaškes. Tačiau, jei 64 langelių lentoje tokios kombinacijos finalas laikomas kompoziciniu, tai šimtalangių šaškių problemose toks finalas yra gana silpnas. Gelbsti tik kooperatiniai juodųjų ėjimai, kuriais galima gauti sprendimą su tiksliu finalu: 338,28,22,2,50,42(31),40,36(31),16 +. Be šio trūkumo problemoje egzistuoja dar vienas – pasyvi juodoji šaškė 21, kuri reikalinga, kad panaikinti šalutinį sprendimą (20-14 +) ir dualę antrame ėjime (27). Visa tai įvertinus galima daryti išvadą, kad šią problemą dar negalima laikyti labai geru kūriniu.
Taigi, norint „išgelbėti“ šią problemą, reikia ieškoti kito finalo. Iš karto krenta į akis, kad galima be didesnio vargo gauti geresnį finalą juodųjų šaškę 21 perkeliant į 4. Tačiau šio finalo negalima pritaikyti Gintauto problemoje dėl dualės antrame ėjime. Pabandžiau surasti variaciją, kuri neturėtų dualės:

9,461,31,2,50,42(31),40,36(10),41(15),37(20),42(25),48 +.

Tokio tipo variacijos gali turėti įvairius variantus. Štai dar vienas:

28,449,461,11,2, 50,42(31),40,36(10),41(15),37(20),42(25),48 +.

Be pakenčiamo finalo šiose abiejose problemose atsirado ir nauji trūkumai:
a) viena dauguma;
b) daug baltųjų šaškių aukojama po vieną be pasirinkimo.
Visa tai nepuošia problemos, todėl tenka ieškoti toliau. Nesunku pastebėti, kad tokį kombinacinį mechanizmą galima gauti ir taip:

461,12,5,50,42(31),40,36(10),41(15),37(20),42(25),48 +.

Tačiau tolimesni bandymai šia kryptimi nieko įdomaus nedavė, išskyrus tai, kad ši variacija leido pamatyti, kad galima pašalinti kooperatinį juodųjų kirtimą į 31 finalinėje stadijoje. Viena iš variacijų:

32,461,12,5, 50,42, ,40,46 +.

Kitame šios variacijos variante galima pamatyti dar vieną būdą baltųjų šaškei patekti į daminį langelį:

17,461,13,2,50,42,40,46 +.

Man asmeniškai toks finalas žymiai patrauklesnis už Gintauto problemos finalą, tačiau vis tik tai ne tai, ko reikia gerai problemai. Galbūt todėl su šiuo finalu toliau padirbėjęs, sudariau problemą su trimis daugumomis ir didesniu baltųjų ir juodųjų šaškių kiekiu:

32,20,28,2,50,42,40,46 +.

Aišku, kad šioje problemoje juodųjų šaškė 36 nepuošia problemos, bet gelbsti ją nuo šalutinio sprendimo (41-36 +), bei finalinį baltųjų damos kirtimą padaro tikslų į 46.
Mano manymu, pridėjus dar vieną juodųjų šaškę, galima gauti tikslų kompozicinį finalą:

Tuo labiau, kad tik taip išdėstytos trys juodųjų šaškės yra sulaikomos baltosios damos, esančios didžiojoje įstrižainėje. Todėl sekantis žingsnis - problemos kūrimas šia kryptimi:

32,461,11,2,50,42,40,46 +.

Šioje problemoje juodųjų šaškė 36 reikalinga tik baltųjų damos kirtimo tikslumui. Toliau bandant su tokiu finalu pavyko sukurti problemą, kur šaškių santykis didesnis už 12x12. Kartais tokių problemų prireikia konkursams (žinau iš savo patirties). Štai ši problema:

21,33,28,449,461,11,2,50,42,40,46 +.

Čia juodųjų šaškė 36 atlieka dar vieną svarbią funkciją – gelbsti problemą nuo šalutinio sprendimo (13 +).
Taip baigėsi pirmos dienos ieškojimai. Tačiau ir po šių pozicijų pasąmonėje liko klausimas – ar jau pasiekta tobulumo riba. Turbūt todėl sekančią dieną dar pabandžiau padirbėti prie šio kombinacinio mechanizmo. Įdomiausia tai, kad pavyko gauti finalus su kuriais aš kūriau miniatiūras paskutinius du mėnesius. Parodysiu tik du pavyzdžius. Pirmiausia pozicija, kurioje yra labai didelis trūkumas - dualė. Šią problemą pateikiu tik dėl finalo, kuris dar „gyvas“ mano galvoje:

461,22,2,50,42,40,41/46(37),21,13(31),9(36),4(41),10(47),15 +.

Ir dviejų dienų ieškojimą pabaigiau pozicija, kurią sukūręs pasakiau sau – pakaks, nes vargu ar ką daugiau man pavyks išspausti iš šio kombinacinio mechanizmo:

461,161,2,50,42,40,46(37),1(41),172 +.

Šioje apžvalgoje aš pateikiau tik nedidelę dalį pozicijų, kurias sudariau ieškodamas tobulumo ribos problemai su tam tikru kombinaciniu mechanizmu. Buvo ir nesėkmių, kurias galbūt kam nors pavyks įveikti. Pavyzdžiui nemažai laiko sugaišau analizuodamas finalą iš tokios daminės pozicijos:

42,40,46(37),21(41),26 +.

P.S. Šį apžvalginį straipsnį parašiau, nes Gintautas siųsdamas naujas kompozicijas norėjo, kad ne tik spausdinčiau jo kūrybą, bet ir pateikčiau komentarus. Tikiuosi šis mano tobulumo ieškojimas padės Gintautui tolimesnėje kūryboje.

Virmantas Masiulis
2007-11-09

"Antisemitinis" endšpilis

2007-10-28T10:20:00.002+02:00

(Pamąstymai variacijų tema 2)

Šiuo metu šaškių kompozicijoje sukurti ką nors originalaus ir naujo yra gana sunku. Neretai šaškių kompozicijos meistrai, kurie anksčiau aktyviai reiškėsi, pasitraukia iš šaškių kompozicijos, nes „išsisėmė“.
Tenka ieškoti ne tik ką nors originalaus, bet ir tenkintis paprastesniais finalais. Panagrinėsiu endšpilį:

4(41),10(47),15 +.

Galima matyti, kad be baltosios šaškės 38 diagonalėje gali būti dar viena baltoji šaškė, kuri nekeičia sprendimo endšpilyje, pavyzdžiui:

4(41),10(47),15 +.

Pabandžiau sukurti miniatiūrą pagal šį endšpilį. Kadangi finalas nėra tikslus, todėl per daug nesivarginant po kelių minučių gavau poziciją:

42,37,39,7,1(9),4(41),10(47),15 +.

Ši miniatiūra turi daug trūkumų, tačiau vienas iš pagrindinių - baltųjų šaškių 33 ir 24 pasyvumas, o svarbiausia, kad baltosios laimi ir su viena iš šių šaškių.
Taigi išanalizavus šios miniatiūros endšpilio trūkumus galima daryti išvadą, kad, norint sukurti miniatiūra, reikia:
1. Kad dvi baltųjų šaškės, esančios diagonalėje, nebūtų statistės ir būtinai turi atlikti tam tikras funkcijas, kurios pateisintų dviejų šaškių būtinybę.
2. Pakeisti finalinį baltųjų kirtimą dama, kuris taptų tikslus finalas arba motyvas.

Dar viena sąlyga, kurią sau iškėliau, tai maksimalus šaškių skaičius galimas miniatiūrose – 7x7.
Pirmiausia ieškojau įvairių finalinių kirtimų ar motyvų. Šis endšpilis labai dėkingas finalų ir motyvų kūrimui. Štai mano darbo rezultatai:

9(36),4(41),10(47),15,6 +.

13(31),9(36),4(41),10(47),15,1 +.

4(41A),10(47),15(20),16 +. A(13),6(41),23(47),1 +. Šiame endšpilyje yra jau du kompoziciniai variantai.

4(41),10(47),15,2 +. Matome, kad, taip išdėsčius juodąsias šaškes, vieną iš diagonalėje esančių baltųjų šaškių galime atitraukti žemyn į langelį 42.

4(41),10(47),15,38(30),43(35),49(21),16(40),11(45),50 +.

Gal būt galima rasti ir daugiau endšpiliu su tiksliais finalais, bet , kad pradėti kurti miniatiūras, pakaks ir šių. Lieka tik pasitelkus kombinavimo technika sukurti miniatiūras. Kartu įvykdant ir antrą iškeltą užduotį – pateisinti dviejų šaškių būtinybę diagonalėje.

Pateiksiu tik miniatiūrų pavyzdžius:

44,4(41),10(47),15,2 +. Šioje miniatiūroje baltoji šaškė 29 dėl iliuzinio juodųjų kirtimo, o šaškė 42 gelbsti nuo neišsprendžiamumo 44,4(27),31,23 + ar 24 +.

16,7,393,34,4(41A),10(47),15(20),16 +. A(13),6(41),23(47),1 +.

Šio tipo miniatiūros gali turėti variacijas. Štai viena:

39,7,393,34,4(41A),10(47),15(20),16 +. A(13),6(41),23(47),1 +.
Šiose miniatiūrose baltosios šaškės 38 ar 29 gelbsti nuo neišsprendžiamumo A variante.

30(36)2(34),16,4(41),10(47),15,1 +.
Šioje miniatiūrose abi baltosios šaškės 33 ir 24 dalyvauja iliuziniame juodųjų kirtime. Be to šaškė 24 gelbsti nuo neišsprendžiamumo 30(36),2(7),4,29,10 +.

Sekanti miniatiūra su trimis sekvencijomis:

31(36A0,7(11B),38,14,4(41),10(47),15,6 +. A(19),14(10C0,4,7,38(41),10(47),15,6 +. B(19),38, 14,4(41),10(47),15,6 +. C(36),7(11),38,4(41),10(47),15,6 +.

Šią miniatiūrą patalpinęs A. Kandaurov svetainės forume, sulaukiau man nesuprantamos oficialios piktos replikos iš M. Cvetov (Izraelis), kad daugiau tokio tipo miniatiūrų nepublikuočiau, todėl ir pavadinau šį endšpilį „antisemitiniu“. Taip pat elektroniniu paštu gavau anoniminį laišką, kuriame taip pat kritikuojama ši miniatiūra, nes baltąją šaškę 29 galima nuimti nekeičiant sprendimo. Mano manymu, baltoji šaškė 29 finalinį žaidimą padaro tikslų, tai yra juodosios damos kirtimas į langelius 24 ar 20. Be šios šaškės juodųjų damai kertant į 33 finalas nėra tikslus, todėl tik kooperatinis juodųjų damos kirtimas gelbėtų šią miniatiūrą.

Sekančios dvi miniatiūros, kurios publikuojamos pirmą kartą, parodo dar vieną dviejų baltųjų šaškių vienoje diagonalėje panaudojimo galimybę.

483,13,38,29,38(31),9(36),4(41),10(47),15,1 +.
Čia baltoji šaškė 29 tapo atrama, tarsi lentos kraštas.

Ir paskutinė miniatiūra, kurią laikau geriausia iš parodytų. Šioje miniatiūroje dar vienas kombinavimo elementas – juodųjų kontržaidimas, kuris padaro miniatiūrą įvairiapusiškesnę:

14,13(33),24,38,29,38(31),9(36),4(41),10(47),15,38(30),43(35),49(21),16,11(45),50 +.
Be to šioje miniatiūroje įdomus ir klaidinantis sprendimas: 23,31,37(13),30(18),31(41),24(46)=.

IŠVADOS
1. Papildžius iš pirmo žvilgsnio nepatrauklų finalą naujomis idėjomis, galima sukurti originalių miniatiūrų.
2. Šaškių kompozicijoje dviejų baltųjų šaškių nukirtimas be pasirinkimo nors ir dama nėra gerai vertinamas, bet jei šios dvi šaškės yra būtinos, kad atliktų tam tikras funkcijas sprendime, tai neturėtų labai įtakoti miniatiūros vertinimui.
3. Šaškių kompozicijos taisyklėse turėtų būti numatyta, kad baltoji šaškė nelaikoma statiste, jei ji kompozicijos sprendime kombinaciją ar tikslų finalą padaro be juodųjų pagalbos.

Virmantas Masiulis

2007-10-28

"J. van Tol dviguba kilpa"

2007-10-21T16:04:00.001+03:00

(Pamąstymai variacijų tema)

A.Kandaurov (Rusija) svetainės forume šaškių kompozicijos meistras iš Izraelio M. Cvetov spalio 8 d. išspausdino etiudą:

Sprendimas: 10-4(20A),3,48 +. A(15),3,47 +.

Prie šio etiudo parašė, kad sukūrė dar vieną etiudą su tokiu šaškių santykiu – keturios paprastos baltosios prieš dvi juodąsias damas ir vieną paprastąją juodąją šaškę. Iki tol L. Vitoškin išleistoje etiudų šimtalangėmis šaškėmis antologijoje buvo tik vienas etiudas su tokiu šaškių santykiu. Šio vienintelio etiudo (Antologija, VI dalis, Nr. 246) autorius taip pat M. Cvetov.
Pamatęs šį etiudą pirma mintis buvo ta, kad šią idėją esu matęs, o autorius šios idėjos turėtų būti olandas a.a J. van Tol, nes tokius finalus neretai galima sutikti jo miniatiūrose. Kita mintis kilusi galvoje, kad M. Cvetov naujai sukurtas etiudas yra tik idėja, kuri leidžia turėti variacijas, nes etiudai, kuriuose yra paruošti kirtimai dažniausiai turi įvairias variacijas. Tuo nesunku įsitikinti.
Štai veidrodinė šio etiudo variacija:

Sprendimas: 7-2(21A),3,48 +. A(16),3,49 +.

Kitas variacijų kūrimo būdas, leidžiantis sukurti naujas variacijas, šaškių išdėstymo paslinkimas į įvairias puses. Štai tokios variacijos variantas:

Sprendimas: 9-3(30A),2,49 +. A(25),2,48 +.

Taip pat galima pastebėti, kad tris baltąsias šaškes nebūtina išdėstyti taip, kad jos sudarytų trikampį. Štai M. Cvetov etiudo variantas:

Sprendimas: 8-3(20A),4,48 +. A(15),4,47 +.

Visa tai įvertinus, užsiėmiau idėjinių pirmtakų paieška L.Vitoškin antologijų dalyse. Tuo labiau, kad ir kryptis kur reikia ieškoti gana aiški. Pakako kelių minučių, kad surasti idėjinį pirmtaką:

Sprendimas: 4(9A),30,35 +. A(35),2(9B),30 +. B(8),27 +.
J. van Tol (bendraautorius T. van Prooyen), „Damwereld“, 1949
„Antologija, VI dalis, Nr. 250).

Toliau vartant L.Vitoškin šimtalangių šaškių antologijos dalis radau ir daugiau etiudų su šiais finalais, kurie gauti panaudojus šią idėją, kuria pavadinau „J. van Tol dviguba kilpa“. Štai jie:

Sprendimas: 438(42A),2 +. A(43),4 +.
J. Slippens, „Vechernyj Minsk“, 1984 (1970-1976)?
„Antologija, IV dalis, Nr. 1090).

Sprendimas: 49(43A),2(15B),2-24 +. A(42),3(16C),3-21 +. B(35),47-24
+. C(26),49-21 +.
I. Navrockij, VI Baltarusijos čempionatas, 1992.
„Antologija, IV dalis, Nr. 1101).

Sprendimas: 449(44A),3 +. A(43),4(36),50-22 +.
A.Novikov, „Antologija, IV dalis, Nr. 1100).

Išanalizavus parodytus idėjinius pirmtakus galima pradėti kurti naujas variacijas. Pirmiausia iškėliau tikslą, kad variacijoje būtų naujas finalas. Deja tai įgyvendinti nelabai pavyko. Štai viena iš gautų variacijų:

Sprendimas: 12(1A),4,45 +. A(7),4,1(44),40,1 +.

Toliau už pagrindą paėmiau J.Slippens etiudą, tik reikia pridėjus baltąją šaškę, padaryti „laukiamąjį“ juodųjų ėjimą, kad būtų galima gauti naują variaciją su tam tikru baltųjų ir juodųjų šaškių santykiu. Štai ji:

Sprendimas: 2(36),4(8A),47 +. A(9),49 +.

Pagaliau pakeičiant šaškių santykį, pridėjus dar vieną juodųjų paprastą šaškę, panaudojau finalą iš I. Navrockij ir A.Novikov etiudų, pridedant „laukiamąjį“ juodųjų ėjimą, kad būtų galima gauti naują variaciją. Štai ji:

Sprendimas: 2(43),4(9A),48(25B),2-30 +. A(8),49(36C),49-27 +. B(35),48-30 +. C(16),4-27 +.

Sekantis žingsnis sudarant variacijas pagal šią idėją, tai paprastų baltųjų šaškių pakeitimas damomis, panašiai kaip I. Navrockij ir A.Novikov etiuduose. Štai variacija pagal M. Cvetov sukurtą etiudą:

Sprendimas: 449(30A),48,3 +. A(35),48,2 +.

Sekantis žingsnis sudarant variacijas – tai juodųjų šaškių kiekio didinimas. Už pagrindą ėmiau J. van Tol etiudą ir panaudojus „laukiamąjį“ juodųjų ėjimą. Štai variacija pridėjus dvi juodųjų šaškes:

Sprendimas: 1(26),3(7A),17 +. A(8),23 +.

Iš šios variacijos galima gauti „kuriozišką“ etiudą su praktiškai nesutinkamu šaškių santykiu – keturios paprastos baltosios prieš šešias juodųjų damas:

Sprendimas: 1(26),3(7A),17 +. A(8),18 +.

IŠVADOS
1. Etiudai su paruoštu šaškių kirtimu dažnai turi įvairių variacijų, todėl norint skelbti pagrindinį etiudą, reikia pasirinkti kriterijų (šaškių santykis; damų skaičius; kompozicinių variantų kiekis ir t.t.).
2. Etiudai su paruoštu šaškių kirtimu dažnai turi idėjinius pirmtakus, kurie gali įtakoti naujų variacijų atsiradimui.

Virmantas Masiulis
2007-10-14