"Antisemitinis" endšpilis

(Pamąstymai variacijų tema 2)

Šiuo metu šaškių kompozicijoje sukurti ką nors originalaus ir naujo yra gana sunku. Neretai šaškių kompozicijos meistrai, kurie anksčiau aktyviai reiškėsi, pasitraukia iš šaškių kompozicijos, nes „išsisėmė“.
Tenka ieškoti ne tik ką nors originalaus, bet ir tenkintis paprastesniais finalais. Panagrinėsiu endšpilį:


4(41),10(47),15 +.

Galima matyti, kad be baltosios šaškės 38 diagonalėje gali būti dar viena baltoji šaškė, kuri nekeičia sprendimo endšpilyje, pavyzdžiui:


4(41),10(47),15 +.

Pabandžiau sukurti miniatiūrą pagal šį endšpilį. Kadangi finalas nėra tikslus, todėl per daug nesivarginant po kelių minučių gavau poziciją:


42,37,39,7,1(9),4(41),10(47),15 +.

Ši miniatiūra turi daug trūkumų, tačiau vienas iš pagrindinių - baltųjų šaškių 33 ir 24 pasyvumas, o svarbiausia, kad baltosios laimi ir su viena iš šių šaškių.
Taigi išanalizavus šios miniatiūros endšpilio trūkumus galima daryti išvadą, kad, norint sukurti miniatiūra, reikia:
1. Kad dvi baltųjų šaškės, esančios diagonalėje, nebūtų statistės ir būtinai turi atlikti tam tikras funkcijas, kurios pateisintų dviejų šaškių būtinybę.
2. Pakeisti finalinį baltųjų kirtimą dama, kuris taptų tikslus finalas arba motyvas.

Dar viena sąlyga, kurią sau iškėliau, tai maksimalus šaškių skaičius galimas miniatiūrose – 7x7.
Pirmiausia ieškojau įvairių finalinių kirtimų ar motyvų. Šis endšpilis labai dėkingas finalų ir motyvų kūrimui. Štai mano darbo rezultatai:


9(36),4(41),10(47),15,6 +.


13(31),9(36),4(41),10(47),15,1 +.


4(41A),10(47),15(20),16 +. A(13),6(41),23(47),1 +. Šiame endšpilyje yra jau du kompoziciniai variantai.


4(41),10(47),15,2 +. Matome, kad, taip išdėsčius juodąsias šaškes, vieną iš diagonalėje esančių baltųjų šaškių galime atitraukti žemyn į langelį 42.


4(41),10(47),15,38(30),43(35),49(21),16(40),11(45),50 +.

Gal būt galima rasti ir daugiau endšpiliu su tiksliais finalais, bet , kad pradėti kurti miniatiūras, pakaks ir šių. Lieka tik pasitelkus kombinavimo technika sukurti miniatiūras. Kartu įvykdant ir antrą iškeltą užduotį – pateisinti dviejų šaškių būtinybę diagonalėje.

Pateiksiu tik miniatiūrų pavyzdžius:


44,4(41),10(47),15,2 +. Šioje miniatiūroje baltoji šaškė 29 dėl iliuzinio juodųjų kirtimo, o šaškė 42 gelbsti nuo neišsprendžiamumo 44,4(27),31,23 + ar 24 +.


16,7,393,34,4(41A),10(47),15(20),16 +. A(13),6(41),23(47),1 +.

Šio tipo miniatiūros gali turėti variacijas. Štai viena:


39,7,393,34,4(41A),10(47),15(20),16 +. A(13),6(41),23(47),1 +.
Šiose miniatiūrose baltosios šaškės 38 ar 29 gelbsti nuo neišsprendžiamumo A variante.


30(36)2(34),16,4(41),10(47),15,1 +.
Šioje miniatiūrose abi baltosios šaškės 33 ir 24 dalyvauja iliuziniame juodųjų kirtime. Be to šaškė 24 gelbsti nuo neišsprendžiamumo 30(36),2(7),4,29,10 +.

Sekanti miniatiūra su trimis sekvencijomis:


31(36A0,7(11B),38,14,4(41),10(47),15,6 +. A(19),14(10C0,4,7,38(41),10(47),15,6 +. B(19),38, 14,4(41),10(47),15,6 +. C(36),7(11),38,4(41),10(47),15,6 +.

Šią miniatiūrą patalpinęs A. Kandaurov svetainės forume, sulaukiau man nesuprantamos oficialios piktos replikos iš M. Cvetov (Izraelis), kad daugiau tokio tipo miniatiūrų nepublikuočiau, todėl ir pavadinau šį endšpilį „antisemitiniu“. Taip pat elektroniniu paštu gavau anoniminį laišką, kuriame taip pat kritikuojama ši miniatiūra, nes baltąją šaškę 29 galima nuimti nekeičiant sprendimo. Mano manymu, baltoji šaškė 29 finalinį žaidimą padaro tikslų, tai yra juodosios damos kirtimas į langelius 24 ar 20. Be šios šaškės juodųjų damai kertant į 33 finalas nėra tikslus, todėl tik kooperatinis juodųjų damos kirtimas gelbėtų šią miniatiūrą.

Sekančios dvi miniatiūros, kurios publikuojamos pirmą kartą, parodo dar vieną dviejų baltųjų šaškių vienoje diagonalėje panaudojimo galimybę.


483,13,38,29,38(31),9(36),4(41),10(47),15,1 +.
Čia baltoji šaškė 29 tapo atrama, tarsi lentos kraštas.

Ir paskutinė miniatiūra, kurią laikau geriausia iš parodytų. Šioje miniatiūroje dar vienas kombinavimo elementas – juodųjų kontržaidimas, kuris padaro miniatiūrą įvairiapusiškesnę:


14,13(33),24,38,29,38(31),9(36),4(41),10(47),15,38(30),43(35),49(21),16,11(45),50 +.
Be to šioje miniatiūroje įdomus ir klaidinantis sprendimas: 23,31,37(13),30(18),31(41),24(46)=.

IŠVADOS
1. Papildžius iš pirmo žvilgsnio nepatrauklų finalą naujomis idėjomis, galima sukurti originalių miniatiūrų.
2. Šaškių kompozicijoje dviejų baltųjų šaškių nukirtimas be pasirinkimo nors ir dama nėra gerai vertinamas, bet jei šios dvi šaškės yra būtinos, kad atliktų tam tikras funkcijas sprendime, tai neturėtų labai įtakoti miniatiūros vertinimui.
3. Šaškių kompozicijos taisyklėse turėtų būti numatyta, kad baltoji šaškė nelaikoma statiste, jei ji kompozicijos sprendime kombinaciją ar tikslų finalą padaro be juodųjų pagalbos.


Virmantas Masiulis

2007-10-28

"J. van Tol dviguba kilpa"

(Pamąstymai variacijų tema)


A.Kandaurov (Rusija) svetainės forume šaškių kompozicijos meistras iš Izraelio M. Cvetov spalio 8 d. išspausdino etiudą:

Sprendimas: 10-4(20A),3,48 +. A(15),3,47 +.

Prie šio etiudo parašė, kad sukūrė dar vieną etiudą su tokiu šaškių santykiu – keturios paprastos baltosios prieš dvi juodąsias damas ir vieną paprastąją juodąją šaškę. Iki tol L. Vitoškin išleistoje etiudų šimtalangėmis šaškėmis antologijoje buvo tik vienas etiudas su tokiu šaškių santykiu. Šio vienintelio etiudo (Antologija, VI dalis, Nr. 246) autorius taip pat M. Cvetov.
Pamatęs šį etiudą pirma mintis buvo ta, kad šią idėją esu matęs, o autorius šios idėjos turėtų būti olandas a.a J. van Tol, nes tokius finalus neretai galima sutikti jo miniatiūrose. Kita mintis kilusi galvoje, kad M. Cvetov naujai sukurtas etiudas yra tik idėja, kuri leidžia turėti variacijas, nes etiudai, kuriuose yra paruošti kirtimai dažniausiai turi įvairias variacijas. Tuo nesunku įsitikinti.
Štai veidrodinė šio etiudo variacija:

Sprendimas: 7-2(21A),3,48 +. A(16),3,49 +.

Kitas variacijų kūrimo būdas, leidžiantis sukurti naujas variacijas, šaškių išdėstymo paslinkimas į įvairias puses. Štai tokios variacijos variantas:

Sprendimas: 9-3(30A),2,49 +. A(25),2,48 +.

Taip pat galima pastebėti, kad tris baltąsias šaškes nebūtina išdėstyti taip, kad jos sudarytų trikampį. Štai M. Cvetov etiudo variantas:

Sprendimas: 8-3(20A),4,48 +. A(15),4,47 +.

Visa tai įvertinus, užsiėmiau idėjinių pirmtakų paieška L.Vitoškin antologijų dalyse. Tuo labiau, kad ir kryptis kur reikia ieškoti gana aiški. Pakako kelių minučių, kad surasti idėjinį pirmtaką:

Sprendimas: 4(9A),30,35 +. A(35),2(9B),30 +. B(8),27 +.
J. van Tol (bendraautorius T. van Prooyen), „Damwereld“, 1949
„Antologija, VI dalis, Nr. 250).

Toliau vartant L.Vitoškin šimtalangių šaškių antologijos dalis radau ir daugiau etiudų su šiais finalais, kurie gauti panaudojus šią idėją, kuria pavadinau „J. van Tol dviguba kilpa“. Štai jie:

Sprendimas: 438(42A),2 +. A(43),4 +.
J. Slippens, „Vechernyj Minsk“, 1984 (1970-1976)?
„Antologija, IV dalis, Nr. 1090).

Sprendimas: 49(43A),2(15B),2-24 +. A(42),3(16C),3-21 +. B(35),47-24
+. C(26),49-21 +.
I. Navrockij, VI Baltarusijos čempionatas, 1992.
„Antologija, IV dalis, Nr. 1101).



Sprendimas: 449(44A),3 +. A(43),4(36),50-22 +.
A.Novikov, „Antologija, IV dalis, Nr. 1100).

Išanalizavus parodytus idėjinius pirmtakus galima pradėti kurti naujas variacijas. Pirmiausia iškėliau tikslą, kad variacijoje būtų naujas finalas. Deja tai įgyvendinti nelabai pavyko. Štai viena iš gautų variacijų:

Sprendimas: 12(1A),4,45 +. A(7),4,1(44),40,1 +.

Toliau už pagrindą paėmiau J.Slippens etiudą, tik reikia pridėjus baltąją šaškę, padaryti „laukiamąjį“ juodųjų ėjimą, kad būtų galima gauti naują variaciją su tam tikru baltųjų ir juodųjų šaškių santykiu. Štai ji:

Sprendimas: 2(36),4(8A),47 +. A(9),49 +.

Pagaliau pakeičiant šaškių santykį, pridėjus dar vieną juodųjų paprastą šaškę, panaudojau finalą iš I. Navrockij ir A.Novikov etiudų, pridedant „laukiamąjį“ juodųjų ėjimą, kad būtų galima gauti naują variaciją. Štai ji:

Sprendimas: 2(43),4(9A),48(25B),2-30 +. A(8),49(36C),49-27 +. B(35),48-30 +. C(16),4-27 +.

Sekantis žingsnis sudarant variacijas pagal šią idėją, tai paprastų baltųjų šaškių pakeitimas damomis, panašiai kaip I. Navrockij ir A.Novikov etiuduose. Štai variacija pagal M. Cvetov sukurtą etiudą:

Sprendimas: 449(30A),48,3 +. A(35),48,2 +.

Sekantis žingsnis sudarant variacijas – tai juodųjų šaškių kiekio didinimas. Už pagrindą ėmiau J. van Tol etiudą ir panaudojus „laukiamąjį“ juodųjų ėjimą. Štai variacija pridėjus dvi juodųjų šaškes:

Sprendimas: 1(26),3(7A),17 +. A(8),23 +.

Iš šios variacijos galima gauti „kuriozišką“ etiudą su praktiškai nesutinkamu šaškių santykiu – keturios paprastos baltosios prieš šešias juodųjų damas:

Sprendimas: 1(26),3(7A),17 +. A(8),18 +.

IŠVADOS
1. Etiudai su paruoštu šaškių kirtimu dažnai turi įvairių variacijų, todėl norint skelbti pagrindinį etiudą, reikia pasirinkti kriterijų (šaškių santykis; damų skaičius; kompozicinių variantų kiekis ir t.t.).
2. Etiudai su paruoštu šaškių kirtimu dažnai turi idėjinius pirmtakus, kurie gali įtakoti naujų variacijų atsiradimui.

Virmantas Masiulis
2007-10-14