2008 m. gruodžio 19 d., penktadienis

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (2.1)

Pateiksiu savo nuomonę apie reikalingus pakeitimus, liečiančius originalumą. Pradėsiu nuo anksčiau pateiktų originalumo niuansų.

1. Apibūdinant kompozicijos sprendimo originalumą, reikėtų be didesnių ieškojimų aprašyti kaip ir kompozicijos pradinei padėčiai.

Taigi:

Sprendimo originalumas - kompozicijos sprendimas (trumpa notacija) negali visiškai sutapti su paskelbtu pozicijos sprendimu. Kompozicijos sprendimas (trumpa notacija) negali visiškai sutapti su paskelbtu pozicijos sprendimu iš partijos ar jos analizės.

Kaip šio punkto iliustracija gali būti šių metų Lietuvos čempionato J.Šiožinio etiudas Nr.21.

2008 Nr.21

2(38A),19(30B),35(43C),49(48),21,26,37(22),32 +.A(39),11(43),32,48+ . B(43),32,49 +. C(42),48,19 +.

A.Pavlov 1968

2(39A),11(43),32,48 +. A(38),19(30B),35(43C),49,21,26,37(22),32 +. B(43),372,49 +. C(42),49,19 +.

Nors akivaizdu, tačiau formaliai žiūrint, nevisiškai pradinė padėtis sutampa šių dviejų etiudų. Etiuduose tai dažnas reiškinys, nes egzistuoja galimybė paprastą šaškę pakeisti į damą ir tokių "pseudo" etiudų galima gauti žymiai daugiau. Tiesa, šiuo atveju dėl šalutinių sprendimų tai padaryti negalima.
Mano siūlomas nacionalinių taisyklių pataisymas išspręstų šią problemą.

2. Pataisyti nacionalines šaškių kompozicijos taisykles reikėtų ir dėl atvejų, kai pateikta kompozicija (pavyzdžiui etiudas) yra tam tikra dalis kitos kompozicijos. Tai galima pataisyti papildant taisyklių punktą liečiantį originalumą apie tai, kad kompozicija ar jos sprendimas pradedant pirmu ėjimu negali visiškai sutapti su jau paskelbta pozicija ar pozicijos sprendimu.
Šių metų čempionate tokių atvejų nebuvo, bet, jei man atmintis neapgauna, viename iš ankstesnių čempionatų A.Mazečio etiudas buvo E.Zubovo miniatiūros dalis.

3. Pabandysiu pateikti pasiūlymą dėl etiudo sprendimo pakeitimo pridedant tam tikros sekos ėjimų ar kirtimų prie jau egzistuojančio etiudo tuo pačiu kartais iš esmės pakeičiant pradinę padėtį. Šio daug ginčų sukeliančio atvejo etiuduose sprendimas yra labai paprastas. Taisykles reikia papildyti punktu, kad, jeigu tam tikros ėjimų ar kirtimų sekos pridėjimas prie etiudo sprendimo nesukuria naujo kompozicinio varianto ar klaidinančio sprendimo, toks atvejis prilyginamas sutapimui ir naikina kompozicija.

Iliustravimui geriausiai tinka tas pats etiudas Nr.21. Pradinę padėtį galima gauti iš tokios padėties:


11(29),7(33),2 ... .

Nors tokia pradinė padėtis leidžia žymiai daugiau variantų, tačiau visų jų, dėl egzistuojančių šalutinių sprendimų, negalime laikyti kompoziciniais variantais.

Tas pats ir dėl kirtimo būdu gautų "pseudo" etiudų:


5,2 ... .


16,16x43x2, ... .

4. Idėjinių pirmtakų įtakai apibūdinti reikia taisyklių etiudų skyriuje įterpti punktą apie tai koks idėjinis pirmtakas ar panašumas sunaikina etiudą.

Kompozicijai:
Kompozicijos originalumas - nėra kompozicijos variacijų bei veidrodinių variacijų. Variacija - identiški kompoziciniai variantų finalai. Veidrodinė variacija - identiški kompoziciniai variantai kituose šaškių lentos langeliuose.

Pavyzdžius pateikiau ankščiau.
Čia pateikiau tik mano manymu būtinus pakeitimus, liečiančius tuos punktus, kurie sunaikina kompozicija ir jos sprendimą. Dar apie originalumą yra du bendri estetinių charakteristikų punktai, kurie nesunaikina kompoziciją, o tik didina jos vertę:
3.2.1.1. Naujumas – kompozicija neturi panašumo su jau skelbtomis kompozicijomis.
3.2.2.1. Originalumas – neturi panašumų su jau skelbtais kompozicijų sprendimais.
Taigi pagal šiuos punktus teisėjas vertindamas kompoziciją ir turi galimybę varijuoti savo įvertinimą. Bet neveltui estetinių charakteristikų įžangoje parašyta, kad jos tik didina kompozicijos vertę, ir jokiu būdu nesunaikina kompozicijos.

Tai tiek trumpai.

2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (2)

Sekanti mano publikacija palies vieną "skaudžiausiu" ir daugiausia diskusijų keliančią problemą - kompozicijos originalumas arba idėjinių pirmtakų įtaką sukurtai kompozicijai. Kaip pavyzdį panagrinėsiu savo etiudą, kuris buvo įvertintas 0 taškų. Jei atidžiai perskaitytumėte nacionalines šaškių kompozicijos taisykles, tai ten rastumėte tik vieną punktą liečiantį originalumą:

2.2.1.1. Originalumas – kompozicija su jai keliama užduotimi negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija. Kompozicija taip pat negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija iš partijos ar jos analizės.
Kaip dabar paaiškėja šio vienintelio punkto nepakanka. Nepakanka ir dar dėl to, kad šis punktas liečia tik kompozicijos pradinę padėtį. Jei labiau įsigilinsime, tai iškils tam tikri niuansai:
1. Nėra punkto apie kompozicijos sprendimo originalumo. Tai ypač aktualu etiudams, nes tą patį etiudo sprendimą galima užrašyti skirtingai. Pasinaudojus šaškių programomis galima rasti naujų kompozicinių variantų ar klaidinančių variantų, kurių kompozicijos autorius nenurodė.
2. Nors ir akivaizdu, tačiau nėra nurodytas atvejis, jei sukurta kompozicija yra tam tikra dalis jau sukurtos kompozicijos. Pavyzdžiui sukurtas etiudas yra jau sukurtos ir publikuotos problemos dalis.
3. Nėra nurodyti atvejai, kurie paskutiniu metu daug sukelia diskusijų tarptautinėje arenoje, kai prie sukurtos kompozicijos pridedama tam tikra ėjimų seka.
4. Na ir pagaliau nėra apibrėžta riba, kuri sunaikintų kompoziciją nurodant idėjinį pirmtaką.
Nacionalinėse taisyklėse aprašius šiuos atvejus būtų žymiai patogiau teisėjui spręsti apie kompozicijos originalumą. Žymiai mažiau kiltų nepasitenkinimo iš konkursų ar čempionatų dalyvių, o ir patiems kompozitoriams būtų didesnis aiškumas kūryboje.
Grįžkime prie mano 2008 m. čempionato išbrokuoto etiudo Nr.18:


30(12A),3,48 +. A(7),21(43B),48 +. B(16),27 +.

Čempionato etiudų skyriaus teisėjas L.Vitoškin šį etiudą įvertino 0 taškų, nurodydamas, kad tai yra V.Šulgos iš 2000 m. Baltarusijos čempionato prastesnė variacija. Štai šis etiudas:

V.Šulga 2000

34(17AB),28,12 +. A(11),20(15),14 +. B(40),227,45 +.
Šis etiudas 2000 m. Baltarusijos čempionate gavo 3 taškus.

Tačiau, jei labiau įsigilinsime į tokius etiudus, kai yra paruoštas juodųjų kirtimas ir po vieno ėjimo (dar vienos aukos) gauname du ar tris kompozicinius variantus, tai tokių etiudų yra gana daug. Ypač nemažai pavyzdžių galite pamatyti M.Cvetov kūryboje. Taigi kaip nustatyti, kur yra variacija, o kur jau galima skaityti savarankišku etiudu. Ar gali teisėjas, nors ir koks kompetentingas, be aiškių kriterijų tai nustatyti.

Pirmiausia pateiksiu savo etiudo ir V.Šulgos etiudo variacijas, o po to galima aiškiau matyti ką galima skaityti variacija.

1.

43(12A),3,48 +. A(7),21(43B),48 +. B(16),27 +.

2.

250(14A),20,48 +. A(9),24(42B),47 +. B(20),29(25),24 +.

3.

37(24AB),28,14 +. A(20),21(16),17 +. B(41),294,46 +.

Kaip matote 1 variacija turbūt niekam nekelia abejonių. Tokių variacijų galima sudaryti keliolika. Pagrindinis kriterijus - visi kompoziciniai variantai sutampa. Taigi vienas variacijų kriterijus - vienodi finalai.
Sekančios 2 ir 3 variacijos gaunamos dėl šaškių lentos simetriškumo, tai veidrodinės atitinkamų etiudų variacijos. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad finalai identiški atitinkamiems etiudams, tik jie kituose šaškių lentos langeliuose. Taigi dar vienas variacijos kriterijus - veidrodiniai finalai. Mano manymu etiudo variacijų apibūdinime to visiškai pakaktų. Šie du kriterijai lengvai aprašomi, o ir etiudų kūrėjams paliekamos didesnės galimybės kūrybai, nes kuo toliau tuo sunkiau ką nors naujo rasti.
Prieš pateikdamas savo pasiūlymus dėl originalumo sampratos nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse, kad neatrodytų jog keliu "audrą stiklinėje", pademonstruosiu analogišką teisėjo L.Vitoškin išbrokuotą mano etiudą iš 2006 m. Lietuvos čempionato.

2006 Nr.28

26(293),35(38A),Z.49(42),21,47+. A.(32),Z1.Z2.Z3.30(37),47(21),15(41),19(47),19-24,16+. Z.19?(Y.32),37(43),27(48),27-31(34=). Y.(33?),32+. Z1.47?(Y1.39),30(44=). Y1.(37?),15(41),19(47),19-24+. Z2.18(Y2.Y3.328),34(42=). Y2.(338?),49(42),21,48+. Y3.(37),29+. Z3.49?(37),47(Y4.39=). Y4.(21?),16(39),49+.

K.Chaleckij 1972


Z.48(35AB),26(29-33),17(40),36-22(45),6,50 +. A(29-34),41(33),47(33-29),29,26 +. B(32),25(37),14(34),41/46(39),27 +. Z.26(29-33),35(38Y),47(43),38,19(33),37(39) =. Y(32),47(37),15(41),19 +.
Aišku, jei nesigilinsime į etiudų sprendimus, o tik užmesime akį į abiejų etiudų pradinę padėtį, tai panašumą pamatysime. Tačiau sprendime kompoziciniai variantai visai skirtingi. Panašumas tik mano etiudo B variantas su K.Chaleckij etiudo iliuziniu žaidimu. Taigi ar tikrai jau mano etiudas yra vertas 0 taškų? Gal neveltui M.Lepsič savo ruošiamoje minietiudų knygelėje šį etiudą spausdina, nors pagal čempionato rezultatą etiudas yra niekinis.

Pabandysiu pasiūlyti pataisymus nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse. Pirma mintis kilusi galvoje dėl originalumo, parašyti punktą, kad apie kompozicijos originalumą varžybose teisėjas sprendžia savo nuožiūra. Tačiau šis punktas tinka tik varžyboms, o taisyklės turi galioti ir kuriant. Taigi originalumo samprata turi būti tiksliai nusakyta nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse. Siūlau papildyti punktu, kuris apibrėžtų idėjinių pirmtakų sąvoka, pagal kurią būtų brokuojamas etiudas. Taip pat idėjinių pirmtakų sąvoka, pagal kuria mažina etiudo vertę. Reikia pabrėžti, kad šie pasiūlymai galios tik etiudų žanrui. Problemoms ir uždaviniams reikia kitokios sampratos.

2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (1)

Prieš kelias dienas pasibaigė 2008 m. Lietuvos šaškių kompozicijų sudarymo čempionatas. Mane domino ne tik rezultatai, bet taip pat buvo įdomu, kaip bus atsižvelgta į nacionalines taisykles, nes pagal jas pirmą kartą vyko šimtalangių šaškių čempionatas. Bet nesusipratimų išvengti nepavyko.

Nutariau savo dienoraštyje pateikti keletą atvejų iš čempionato.

Pirmiausia noriu pademonstruoti atvejį su savo miniatiūra, kurią teisėjas įvertino 0 taškų. Aš niekada neprotestuoju prieš vienokį ar kitokį teisėjo skirtą taškų kiekį, bet kai teisėjas skyrė 0 taškų, bei pamačiau už ką, suabejojau teisėjo S.Žilevičiaus nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių teisingu traktavimu .

Palyginkime dvi mano kompozicijas iš šio čempionato:

Miniatiūra Nr. 26


7,18,11,5(29),41,37(44),46(49A),38 +. A(50),39 +.

Problema Nr.28


461,161,2,50,42,40,46(37),1(41),172(46A),32 +. A(47),33 +.

Miniatiūra buvo įvertinta 0 taškų, o problema gavo 6,5 taško. Tikslumo dėlei reikia paminėti, kad miniatiūrą vertino S.Žilevičius, o problemą A.Tavernier. Palyginus šias abi kompozicijas, galima pamatyti, kad jos turi vieną bendrą panašumą - finalą. Tačiau, būtent dėl tokio finalo ir buvo išbrokuota miniatiūra. Taigi kas teisus, o gal nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės brokuoja tokį finalą.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš nemažai esu sukūręs problemų (miniatiūrų) su šio finalo variacijomis, bei gana neblogai susipažinęs su kitų autorių kūryba šiuo finalu. Net buvusioje LŠKMS svetainėje rengiau teminį konkursą pagal šį finalą. Taigi kompozicijų su šio finalo variacijomis yra ne viena dešimtis, todėl drąsiai galiu teigti, kad toks finalas turi būti pripažintas tinkamu.

Panagrinėsiu nacionalines šaškių kompozicijos taisykles pagal preliminariuose rezultatuose teisėjo pateiktas pastabas. Bet prieš tai panagrinėsiu miniatiūros sudedamąsias dalis (žr. nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5 punktą), kurios leis padaryti teisingą sprendimą .

Miniatiūros Nr.26 sprendimas turi tokias sudedamąsias dalis:
1. Kombinacija 7,18,11,5;
2. Kontržaidimas (29),41,37;
3. Endšpilis (44),46(49A),38 +. A(50),39 +;
4. Finalas.

Visos šios sudedamosios dalys yra išdėstytos nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių punktuose: 4.5.2; 4.5.3; 4.5.4.

Iš daugelio savo miniatiūrų čempionatui išrinkau būtent šią, nes finalas su baltųjų dama laukelyje 46 yra gana retas, bent aš nemačiau. Be to, nors iš pirmo žvilgsnio finalas paprastas, tai gana sunkiai techniškai pasiekiama. Visa tai gali pasakyti tik daug kūręs kompozitorius šia tema.
Po tokios įžangos panagrinėsiu teisėjo pastabas dėl šios miniatiūros, kurios pateiktos kartu su preliminariais rezultatais. Teisėjas S.Žilevičius prie miniatiūros Nr.26 parašė: "Nėra vienintelio finalo. Nevykdomas 4.7.2.5. ..."

Taigi teisėjo pastabas galima išskaidyti į tris dedamąsias:

a) Nėra vienintelio finalo;
b) Nevykdomas 4.7.2.5;
c) ... .

Panagrinėsiu atskirai:

a) Mano nuomone ši miniatiūra turi net du finalus. Nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5.4 punkte parašyta: Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą iki visų šaškių atidavimo. Taigi paskutinioji 4.5.4 punkto dalis ir nusako, kad finalu turi būti laikomos pozicijos:





Lygiai taip kaip ir finalas:



arba net toks finalas po endšpilio:



Tačiau jei atidžiai panagrinėsime, tai galima rasti tam tikrus niuansus taisyklių 4.5.4 punkte:

1) Parašyta "... gali atlikti vieną ėjimą ...", o miniatiūroje yra kirtimas. Taigi .... . Kad tokių dviprasmybių ateityje išvengti, reikėtų taisyklėse padaryti papildymą, nurodant ne tik ėjimą, bet ir kirtimą. Jei mane atmintis neapgauna, diskusija šiuo klausimu buvo ir rengiant taisykles. Tada nutarta, kad "ėjimo" sąvoka turi platesnę prasmę, bet taisyklėse vartojau ir sąvoką "kirtimas".
2) Kitas niuansas " ... juodosios šaškės gali atlikti vieną ėjimą ...". Ištikro ėjimą gali atlikti tik viena juodoji šaškė. Daugiskaita pavartota tokiems atvejams kaip aukščiau parodytas finalas: D50,24/D6,17. Toks finalas galimas tik po endšpilio. Šis pastebėjimas nieko bendro neturi su čempionato miniatiūra Nr.26.

3) Dar vienas niuansas (manau, kad jį būtina ištaisyti) "Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos, ...". Nepaminėta, kad finalas galimas ir po endšpilio. Taigi teoriškai finalas po endšpilio nėra aprašytas nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse!

Visa tai apibendrinus, nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5.4 punktas turėtų būti:

Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos ar endšpilio, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą ar kirtimą iki visų šaškių atidavimo.

b) Su kitu teisėjo teiginiu, kad nevykdomas taisyklių 4.7.2.5 punktas, aš kategoriškai nesutinku. 4.7.2.5 punktas : "Kompozicijos varianto švarumas - nėra daugiau kaip vienos duales iki finalo.". Kad ir kaip suprasime finalo apibūdinimą, miniatiūroje Nr.26 niekaip nerasime daugiau kaip vienos dualės. Kur teisėjas įžvelgė antrą dualę lieka klausimas be atsako. Kad teisėjas teisingai suprato nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.7.2.5 punktą iliustruoja G.Antanaičio miniatiūros Nr. 1 išbrokavimas.

G.Antanaitis Nr.1

12,7,2,10,19,27+.

Endšpilyje galima daug kaip viena dualė (10),32a(15),38 +. a. 38/49(14),32b(20),38(25),43 +. b.43/38 arba 27(19),32(24),38(30),43(35),49 +. Pateikiau tik teisėjo nurodytus variantus. Jei panagrinėsite atidžiau, rasite ne tik teisėjo nurodytuose atvejuose žymiai daugiau variantų su dualėmis, bet ir pavyzdžiui (10),4/36 +. Taisyklių 4.7.2.5 punktas brokuoja poziciją.
c) Teisėjas kaip vieną iš priežasčių išbrokuoti nurodė ... . Kadangi ir taip daug neaiškumų dėl šios miniatiūros, pabandysiu spėti ką teisėjas turėjo mintyje brokuodamas šią miniatiūrą. Nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse yra punktas liečiantis baigiamąjį kirtimą dama diagonale. Tai 4.7.2.4 punktas: Kirtimo ekonomiškumas - šimtalangių šaškių problemos baigiamajame kombinacijos kirtime nėra alternatyvaus kirtimo diagonale dama dualės.

Tačiau neveltui analizavau miniatiūros Nr.26 sudedamąsias dalis, nes alternatyvus kirtimas dama atliekamas ne po kombinacijos, o po endšpilio. Taigi šiai miniatiūrai negalima pritaikyti šio taisyklių punkto. Kad teisėjas teisingai įvertino 4.7.2.4 taisyklių punktą parodo išbrokuota S.Petrausko miniatiūra Nr.32;

S.Petrauskas Nr.32

22,11(27),2,29,33/50+.
Kadangi S. Petrauskas žengia tik pirmuosius žingsnius kompozicijoje, todėl dėl patyrimo stokos ir galimi tokie netikslumai. Kad išgelbėti miniatiūra reikėjo tik pridėti septintą juodųjų šaškę į laukelį 20.

Apibendrinimas. Nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės yra sudarytos neseniai. Pagal jas vyko pirmas šimtalangių šaškių sudarymo čempionatas, todėl galimi tam tikri netobulumai. Mano manymu A.Tavernier teisingai pasielgė neišbrokuodamas problemos, o S.Žilevičius labai miglotais paaiškinimais išbrokavo miniatiūrą.

Išvada. Ateičiai reikėtų patikslinti taisyklių 4.5.4 punktą, kad kituose čempionatuose ir konkursuose nekiltų nesusipratimų.

2008 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Proto gimnastika (3)

Vietoj rytinės mankštos prie puodelio geros kavos:

2008-11-09

17,27,23,1,15 +.

2008-11-09

150,12,7,4,33 +.

Dažnai kuriant miniatiūras, kuriose finalinis kirtimas "spirale" atliekamas dama, pasitaiko alternatyvus kirtimas, kuris brokuoja tokia poziciją. Pavyzdžiui:


10,5(20),9(13),10,39 +. Šioje miniatiūroje galimi du finaliniai kirtimai 10x28x39x25x9x31x48x39 ir 10x28x39x48x31x9x25x39. Kartais, kaip šiuo atveju, ištaisyti šį defektą galima pridėjus dar vieną juodųjų šaškę. Tačiau tai jau ne miniatiūra, o problema su kiek kitokiu tiksliu sprendimu:


10,5(20),9(37),31,39(45),50 +.

Pabaigai. Vartydamas savo archyvą užtikau, kad šia tema jau domėjausi žymiai anksčiau. Dar 2006-11-26 pateikiau miniatiūrą:


17,19,19 +.
Aišku, greitai Eddie van de Acker nurodė, kad tai 1989 m. S. Zilio miniatiūra.

2008 m. spalio 30 d., ketvirtadienis

Proto gimnastika (2)

Kadangi mano turimas miniatiūrų katalogas yra gana menkas, todėl dažnai pasitaiko, kad mano sukurtos miniatiūros yra tik kopijos kitų autorių. Taip atsitiko ir prieš tai parašytame straipsnyje. Gerai, kad paskutiniu metu vienas iš pagrindinių tokių sutapimų ieškotojas yra olandas Eddie van de Acker. Neseniai gavau elektroninį laišką su patikslinimais.

Štai jie:


Šios miniatiūros autorius yra S.Zilis (konkursas Odesa,1989). Ši miniatiūra taip pat buvo publikuota "De Problemist" 1990 balandis; knygoje "Mir Miniatur", 1994 (Nr.415) ir kt.


Šios miniatiūros autorius yra S.M.van Eijk. Nuo 1998-07-28 ji yra Groeneveld archyve. Ši miniatiūra yra autoriaus išleistoje kolekcijose: 2002 5 dalis (Nr. 2359).

Sekančios dvi Eddie van de Acker pastabos liečia miniatiūrų autorystę. Štai jos:


Ši miniatiūra dalyvavo 1994 m. Lietuvos čempionate, o ir S. Juškevič knygoje "3x2=1!", rašomas autorius J.Šiožinys. Tiesa yra ta, kad Groeneveld archyve ši miniatiūra yra nuo 1993 rugpjūčio mėn. registruota L.F. Faber.

Dar viena miniatiūra, kai sunku nustatyti pirmumo autorystę:


Su šia miniatiūra A.Mackevičius dalyvavo 2003 m. Novopolocko (Baltarusija) konkurse. Bet taip pat 2003 m. A.Liachovskij (Baltarusija) su šia miniatiūra dalyvavo I Pasaulio Problemizmo čempionate. Jei mano atmintis neapgauna šią miniatiūra A.Mackevičius, jau vykstant I Pasaulio problemizmo čempionatui, spausdino ir laikraščio "Ūkininko patarėjas" šaškių skyrelyje. Gal todėl, kad sunku nustatyti autorystę 2008 birželio mėn. leidinyje "De Problemist" prie šios miniatiūros parašytos abiejų autorių pavardės. Objektyvumo dėlei reikėtų pažymėti, kad ši miniatiūra yra tik S.M. van Eijk variacija su trimis "daugumomis".

Tai tiek kol kas pastabų.

Minėjau kad ši tema, kai nukertamos visos šaškės vienu metu finaliniu kirtimu, bent man asmeniškai gana įdomi. Vėliau pateiksiu tolimesnius mano ieškojimus šioje srityje. Dabar pateiksiu miniatiūra, kuri dalyvauja tarptautiniame konkurse FFJD-2008 (A kategorija, Nr.18)


24,272,41,33(5ABC),1,46 +. A(23),1,35(32D),24(37),47 +. B(14),1,22 +. C(10),1,5(33),32(39),49 +. D(33),30938),48 +.

Štai viena pozicija pagal pastarąją miniatiūrą:

2008-10-30

7,29,28,1,4 +.

O štai dar trys pozicijos, kol išgėriau kavos puodelį:

2008-11-04

12,39,4,48 +.

Pozicija su lengvai įrodomu legalumu:

2008-11-04

8,15,10,5,35 +.

2008-11-04

18,9,3,38 +.

Dar viena pozicija:

2008-11-06

37,17,9,4,29 +.

2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis

Proto gimnastika

Egzistuoja miniatiūros, kurios šaškių kompozitorių kūryboje nėra vertos didelio dėmesio. Dėl paprastumo, primityvumo jos daugiau tinka pradedantiesiems. Tačiau tokio tipo miniatiūros labai gerai tinka lavinti kūrybinį mąstymą, ieškoti būdų kaip sukurti naujas tokio tipo miniatiūras. Viena iš tokių miniatiūrų sričių - visų 7 juodųjų šaškių nukirtimas vienu finaliniu kirtimu.
Išanalizavus galimus variantus ir jau egzistuojančias miniatiūras, galimi tokių miniatiūrų kompoziciniai mechanizmų tipai:
1. Pozicijos, kurių sprendime 1-2 daugumos ir nėra damų.
2. Pozicijos, kurių sprendime 1-2 daugumos ir atsiranda juodųjų dama.
3. Pozicijos, kurių sprendime 3 daugumos.
4. Pozicijos, kurių sprendime 1-2 daugumos ir finalinis kirtimas atliekamas baltųjų dama iš daminių langelių: 1, 2, 3, 4, 5.
5. Pozicijos, kurių sprendime 1-2 daugumos ir finalinis kirtimas atliekamas iš bet kurio nedaminio langelio.
Tai tik grubus suskirstymas, nes galimi ir kiti variantai, bet man nepavyko sukurti ar rasti jau sukurtų kitokių miniatiūrų.

1 tipas

Savo turimame archyve man nepavyko rasti tokių miniatiūrų. Gal dėl savo primityvumo niekas net nesivargino kurti tokias miniatiūras. Tačiau man tokio tipo miniatiūrų kūrimas tapo įdomi ir vertinga proto gimnastika - kuo labiau gilinausi į tokias miniatiūras, tuo įdomesnių variantų kilo mintyse. Dažna problema tokiose miniatiūrose - kaip išvengti šalutinio sprendimo. Štai mano kelių valandų ieškojimai:

39,28,17,37,49 +.


10,43,38,6,19 +.

Nors gana primityvu, tačiau tokių pozicijų nėra taip lengvą rasti, kurios nors minimaliai atitiktų kompozicijos reikalavimus. Nors aš dažniausiai stengiuosi kurti miniatiūras 7x7, bet kūrybos procese atsiranda ir su 6 baltosiomis šaškėmis. Viena tokių:


27,43,39,37,16 +.

Štai dar dvi miniatiūros:


21,22,32,33,32 +.


14(19),23(19x39),12,12 +.

2 tipas

Per daug nesukant galvos primityvi miniatiūra:


14,41,34,14 +.

O štai miniatiūra, kurią pavyko surasti savo archyvuose:

? 1001 miniaturen

42,31,32,24,4 +.

3 tipas

Tai gana nelengvas uždavinys, todėl paieškojau jau anksčiau sukurtų miniatiūrų. Aišku, kad pirmiausia peržiūrėjau J.Juškevič knygelę "3x2=1!". Aptikau dvi miniatiūras:

S.van Eijk 1988

22,41,33,22 +.

J.Šiožinys 1994

29(45),40,38,29 +.

Bei naršant interneto svetainėje 10x10.org:

? 2003

32,43,33,22 +.

4 tipas

Pradėjęs domėtis tokiomis miniatiūromis, peržiūrėjau savo kūrybą. Iš beveik 900 kūrinių radau tik dvi tokias miniatiūras. Viena iš jų kaip tik atitinka 4 tipui:


11,3,35 +.

O štai dar porą miniatiūrų sukurtų specialiai šiai apžvalgai:


20,11-7,8,2,26 +.


27,2,40,19,36 +.

Išanalizavus galima matyti, kad 7 juodųjų šaškių išdėstymų, kai jos nukertamos vienu kirtimu, galima sudaryti gana nemažai. Todėl ir naujų miniatiūrų galima sukurti, tačiau jos visos labiau tiktų tik lavinti kompozicinius sugebėjimus, nes konkursuose jos būtų mažai vertinamos.

5 tipas

Tai žymiai sudėtingesnis kūrybinis procesas, nes iš daminio langelio baltųjų dama turi patekti į kitą langelį, kitaip sakant reikia dar vieno išlaukiančio ėjimo. Tai padaryti kai lentoje yra 7 juodųjų šaškės nėra lengva.

Savo kūryboje turiu vieną tokią miniatiūrą, kurią drįsau pasiųsti į 2006 m Lietuvos šaškių kompozicijų sudarymo čempionatą. Ten ji gavo 5,0 taškų įvertinimą:


7,1,45,30,15 +.

Išvados.

Dėl primityvumo, nedidelio kombinacinių galimybių arsenalo tokios miniatiūros labai gerai tinka proto gimnastikai.
Ateityje gal bus sukurta ir sudėtingesnių, įdomesnių miniatiūrų. Kaip pavyzdžiui, miniatiūros 7x7 su trimis daugumomis ir finaliniu kirtimu baltųjų dama.

Linkiu sėkmės ieškant!

2008 m. rugsėjo 3 d., trečiadienis

Vienos klaidos keliais (6)

M.Lepšič forume pasirodęs motyvas iš karto mane sudomino ir aš sukūriau keletą miniatiūrų. Pirmiausia miniatiūra pagal motyvo idėją.

V.Masiulis

30,8,2,5(33),14(38),3(42),172,48 +.

Sekančios kelios miniatiūros sukurtos pagal M.Lepšič "rekomendacija" - kai dama gali būti įvairiuose laukeliuose.

V.Masiulis

40,39,30,2,4(33A),9(38B),3(42),172,48,39(45),50 +. A(40),22(45),50(33),28(50),22(45),50(23),7,45 +. B(40),3(45C),172,50 +. C(39),172,35 +.

V.Masiulis

28,22,2,4 +.

V.Masiulis

38,8,2,5 +.

V.Masiulis

39,13,3,3x30x27 +.

V.Masiulis

38,5,46 +.

Ieškant būdų kaip gauti miniatiūrą su norimu motyvu, atsiranda ir miniatiūrų su vienu iš motyvo variantu, kurio autorius yra G.Cremer. Štai tokios miniatiūros pavyzdys:

V.Masiulis

37,40,3,19(40),28 +.

O štai miniatiūros su juodosios šaškės blokavimu laukelyje 15:

V.Masiulis

31,44,2(41AB),249,46 +. A(37),249,46 +. B(38),249,47 +.

V.Masiulis

183,9,8,37,9(40A),4 +. A(38),4(42),19,48,39,50 +.

Visos šios miniatiūros buvo sukurtos dviejų dienų laikotarpyje po informacijos pasirodymo M. Lepšič forume. Vėliau šiame forume pasirodė įdomi A. Moisejev miniatiūra. O štai mano variacija šios idėjos tema:

V.Masiulis

8,3,36(34),13 +.

Tai tiek mano ieškojimų norint rasti atsakymą į klausimą apie M. Lepšič pateikto naujo (?) motyvo originalumą.