2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (2)

Sekanti mano publikacija palies vieną "skaudžiausiu" ir daugiausia diskusijų keliančią problemą - kompozicijos originalumas arba idėjinių pirmtakų įtaką sukurtai kompozicijai. Kaip pavyzdį panagrinėsiu savo etiudą, kuris buvo įvertintas 0 taškų. Jei atidžiai perskaitytumėte nacionalines šaškių kompozicijos taisykles, tai ten rastumėte tik vieną punktą liečiantį originalumą:

2.2.1.1. Originalumas – kompozicija su jai keliama užduotimi negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija. Kompozicija taip pat negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija iš partijos ar jos analizės.
Kaip dabar paaiškėja šio vienintelio punkto nepakanka. Nepakanka ir dar dėl to, kad šis punktas liečia tik kompozicijos pradinę padėtį. Jei labiau įsigilinsime, tai iškils tam tikri niuansai:

1. Nėra punkto apie kompozicijos sprendimo originalumo. Tai ypač aktualu etiudams, nes tą patį etiudo sprendimą galima užrašyti skirtingai. Pasinaudojus šaškių programomis galima rasti naujų kompozicinių variantų ar klaidinančių variantų, kurių kompozicijos autorius nenurodė.
2. Nors ir akivaizdu, tačiau nėra nurodytas atvejis, jei sukurta kompozicija yra tam tikra dalis jau sukurtos kompozicijos. Pavyzdžiui sukurtas etiudas yra jau sukurtos ir publikuotos problemos dalis.

3. Nėra nurodyti atvejai, kurie paskutiniu metu daug sukelia diskusijų tarptautinėje arenoje, kai prie sukurtos kompozicijos pridedama tam tikra ėjimų seka.
4. Na ir pagaliau nėra apibrėžta riba, kuri sunaikintų kompoziciją nurodant idėjinį pirmtaką.

Nacionalinėse taisyklėse aprašius šiuos atvejus būtų žymiai patogiau teisėjui spręsti apie kompozicijos originalumą. Žymiai mažiau kiltų nepasitenkinimo iš konkursų ar čempionatų dalyvių, o ir patiems kompozitoriams būtų didesnis aiškumas kūryboje.

Grįžkime prie mano 2008 m. čempionato išbrokuoto etiudo Nr.18:

30(12A),3,48 +. A(7),21(43B),48 +. B(16),27 +.

Čempionato etiudų skyriaus teisėjas L.Vitoškin šį etiudą įvertino 0 taškų, nurodydamas, kad tai yra V.Šulgos iš 2000 m. Baltarusijos čempionato prastesnė variacija. Štai šis etiudas:

V.Šulga 2000

34(17AB),28,12 +. A(11),20(15),14 +. B(40),227,45 +.
Šis etiudas 2000 m. Baltarusijos čempionate gavo 3 taškus.

Tačiau, jei labiau įsigilinsime į tokius etiudus, kai yra paruoštas juodųjų kirtimas ir po vieno ėjimo (dar vienos aukos) gauname du ar tris kompozicinius variantus, tai tokių etiudų yra gana daug. Ypač nemažai pavyzdžių galite pamatyti M.Cvetov kūryboje. Taigi kaip nustatyti, kur yra variacija, o kur jau galima skaityti savarankišku etiudu. Ar gali teisėjas, nors ir koks kompetentingas, be aiškių kriterijų tai nustatyti.

Pirmiausia pateiksiu savo etiudo ir V.Šulgos etiudo variacijas, o po to galima aiškiau matyti ką galima skaityti variacija.

1.

43(12A),3,48 +. A(7),21(43B),48 +. B(16),27 +.

2.

250(14A),20,48 +. A(9),24(42B),47 +. B(20),29(25),24 +.

3.

37(24AB),28,14 +. A(20),21(16),17 +. B(41),294,46 +.

Kaip matote 1 variacija turbūt niekam nekelia abejonių. Tokių variacijų galima sudaryti keliolika. Pagrindinis kriterijus - visi kompoziciniai variantai sutampa. Taigi vienas variacijų kriterijus - vienodi finalai.

Sekančios 2 ir 3 variacijos gaunamos dėl šaškių lentos simetriškumo, tai veidrodinės atitinkamų etiudų variacijos. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad finalai identiški atitinkamiems etiudams, tik jie kituose šaškių lentos langeliuose. Taigi dar vienas variacijos kriterijus - veidrodiniai finalai. Mano manymu etiudo variacijų apibūdinime to visiškai pakaktų. Šie du kriterijai lengvai aprašomi, o ir etiudų kūrėjams paliekamos didesnės galimybės kūrybai, nes kuo toliau tuo sunkiau ką nors naujo rasti.

Prieš pateikdamas savo pasiūlymus dėl originalumo sampratos nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse, kad neatrodytų jog keliu "audrą stiklinėje", pademonstruosiu analogišką teisėjo L.Vitoškin išbrokuotą mano etiudą iš 2006 m. Lietuvos čempionato.

2006 Nr.28

26(293),35(38A),Z.49(42),21,47+. A.(32),Z1.Z2.Z3.30(37),47(21),15(41),19(47),19-24,16+. Z.19?(Y.32),37(43),27(48),27-31(34=). Y.(33?),32+. Z1.47?(Y1.39),30(44=). Y1.(37?),15(41),19(47),19-24+. Z2.18(Y2.Y3.328),34(42=). Y2.(338?),49(42),21,48+. Y3.(37),29+. Z3.49?(37),47(Y4.39=). Y4.(21?),16(39),49+.

K.Chaleckij 1972

Z.48(35AB),26(29-33),17(40),36-22(45),6,50 +. A(29-34),41(33),47(33-29),29,26 +. B(32),25(37),14(34),41/46(39),27 +. Z.26(29-33),35(38Y),47(43),38,19(33),37(39) =. Y(32),47(37),15(41),19 +.

Aišku, jei nesigilinsime į etiudų sprendimus, o tik užmesime akį į abiejų etiudų pradinę padėtį, tai panašumą pamatysime. Tačiau sprendime kompoziciniai variantai visai skirtingi. Panašumas tik mano etiudo B variantas su K.Chaleckij etiudo iliuziniu žaidimu. Taigi ar tikrai jau mano etiudas yra vertas 0 taškų? Gal neveltui M.Lepsič savo ruošiamoje minietiudų knygelėje šį etiudą spausdina, nors pagal čempionato rezultatą etiudas yra niekinis.

Pabandysiu pasiūlyti pataisymus nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse. Pirma mintis kilusi galvoje dėl originalumo, parašyti punktą, kad apie kompozicijos originalumą varžybose teisėjas sprendžia savo nuožiūra. Tačiau šis punktas tinka tik varžyboms, o taisyklės turi galioti ir kuriant. Taigi originalumo samprata turi būti tiksliai nusakyta nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse. Siūlau papildyti punktu, kuris apibrėžtų idėjinių pirmtakų sąvoka, pagal kurią būtų brokuojamas etiudas. Taip pat idėjinių pirmtakų sąvoka, pagal kuria mažina etiudo vertę. Reikia pabrėžti, kad šie pasiūlymai galios tik etiudų žanrui. Problemoms ir uždaviniams reikia kitokios sampratos.

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (1)

Prieš kelias dienas pasibaigė 2008 m. Lietuvos šaškių kompozicijų sudarymo čempionatas. Mane domino ne tik rezultatai, bet taip pat buvo įdomu, kaip bus atsižvelgta į nacionalines taisykles, nes pagal jas pirmą kartą vyko šimtalangių šaškių čempionatas. Bet nesusipratimų išvengti nepavyko.

Nutariau savo dienoraštyje pateikti keletą atvejų iš čempionato.

Pirmiausia noriu pademonstruoti atvejį su savo miniatiūra, kurią teisėjas įvertino 0 taškų. Aš niekada neprotestuoju prieš vienokį ar kitokį teisėjo skirtą taškų kiekį, bet kai teisėjas skyrė 0 taškų, bei pamačiau už ką, suabejojau teisėjo S.Žilevičiaus nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių teisingu traktavimu .

Palyginkime dvi mano kompozicijas iš šio čempionato:

Miniatiūra Nr. 26


7,18,11,5(29),41,37(44),46(49A),38 +. A(50),39 +.

Problema Nr.28


461,161,2,50,42,40,46(37),1(41),172(46A),32 +. A(47),33 +.

Miniatiūra buvo įvertinta 0 taškų, o problema gavo 6,5 taško. Tikslumo dėlei reikia paminėti, kad miniatiūrą vertino S.Žilevičius, o problemą A.Tavernier. Palyginus šias abi kompozicijas, galima pamatyti, kad jos turi vieną bendrą panašumą - finalą. Tačiau, būtent dėl tokio finalo ir buvo išbrokuota miniatiūra. Taigi kas teisus, o gal nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės brokuoja tokį finalą.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš nemažai esu sukūręs problemų (miniatiūrų) su šio finalo variacijomis, bei gana neblogai susipažinęs su kitų autorių kūryba šiuo finalu. Net buvusioje LŠKMS svetainėje rengiau teminį konkursą pagal šį finalą. Taigi kompozicijų su šio finalo variacijomis yra ne viena dešimtis, todėl drąsiai galiu teigti, kad toks finalas turi būti pripažintas tinkamu.

Panagrinėsiu nacionalines šaškių kompozicijos taisykles pagal preliminariuose rezultatuose teisėjo pateiktas pastabas. Bet prieš tai panagrinėsiu miniatiūros sudedamąsias dalis (žr. nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5 punktą), kurios leis padaryti teisingą sprendimą .

Miniatiūros Nr.26 sprendimas turi tokias sudedamąsias dalis:
1. Kombinacija 7,18,11,5;
2. Kontržaidimas (29),41,37;
3. Endšpilis (44),46(49A),38 +. A(50),39 +;
4. Finalas.

Visos šios sudedamosios dalys yra išdėstytos nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių punktuose: 4.5.2; 4.5.3; 4.5.4.

Iš daugelio savo miniatiūrų čempionatui išrinkau būtent šią, nes finalas su baltųjų dama laukelyje 46 yra gana retas, bent aš nemačiau. Be to, nors iš pirmo žvilgsnio finalas paprastas, tai gana sunkiai techniškai pasiekiama. Visa tai gali pasakyti tik daug kūręs kompozitorius šia tema.

Po tokios įžangos panagrinėsiu teisėjo pastabas dėl šios miniatiūros, kurios pateiktos kartu su preliminariais rezultatais. Teisėjas S.Žilevičius prie miniatiūros Nr.26 parašė: "Nėra vienintelio finalo. Nevykdomas 4.7.2.5. ..."

Taigi teisėjo pastabas galima išskaidyti į tris dedamąsias:

a) Nėra vienintelio finalo;
b) Nevykdomas 4.7.2.5;
c) ... .

Panagrinėsiu atskirai:

a) Mano nuomone ši miniatiūra turi net du finalus. Nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5.4 punkte parašyta: Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą iki visų šaškių atidavimo. Taigi paskutinioji 4.5.4 punkto dalis ir nusako, kad finalu turi būti laikomos pozicijos:

Lygiai taip kaip ir finalas:



arba net toks finalas po endšpilio:



Tačiau jei atidžiai panagrinėsime, tai galima rasti tam tikrus niuansus taisyklių 4.5.4 punkte:

1) Parašyta "... gali atlikti vieną ėjimą ...", o miniatiūroje yra kirtimas. Taigi .... . Kad tokių dviprasmybių ateityje išvengti, reikėtų taisyklėse padaryti papildymą, nurodant ne tik ėjimą, bet ir kirtimą. Jei mane atmintis neapgauna, diskusija šiuo klausimu buvo ir rengiant taisykles. Tada nutarta, kad "ėjimo" sąvoka turi platesnę prasmę, bet taisyklėse vartojau ir sąvoką "kirtimas".
2) Kitas niuansas " ... juodosios šaškės gali atlikti vieną ėjimą ...". Ištikro ėjimą gali atlikti tik viena juodoji šaškė. Daugiskaita pavartota tokiems atvejams kaip aukščiau parodytas finalas: D50,24/D6,17. Toks finalas galimas tik po endšpilio. Šis pastebėjimas nieko bendro neturi su čempionato miniatiūra Nr.26.

3) Dar vienas niuansas (manau, kad jį būtina ištaisyti) "Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos, ...". Nepaminėta, kad finalas galimas ir po endšpilio. Taigi teoriškai finalas po endšpilio nėra aprašytas nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse!

Visa tai apibendrinus, nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5.4 punktas turėtų būti:

Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos ar endšpilio, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą ar kirtimą iki visų šaškių atidavimo.

b) Su kitu teisėjo teiginiu, kad nevykdomas taisyklių 4.7.2.5 punktas, aš kategoriškai nesutinku. 4.7.2.5 punktas : "Kompozicijos varianto švarumas - nėra daugiau kaip vienos duales iki finalo.". Kad ir kaip suprasime finalo apibūdinimą, miniatiūroje Nr.26 niekaip nerasime daugiau kaip vienos dualės. Kur teisėjas įžvelgė antrą dualę lieka klausimas be atsako. Kad teisėjas teisingai suprato nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.7.2.5 punktą iliustruoja G.Antanaičio miniatiūros Nr. 1 išbrokavimas.

G.Antanaitis Nr.1

12,7,2,10,19,27+.

Endšpilyje galima daug kaip viena dualė (10),32a(15),38 +. a. 38/49(14),32b(20),38(25),43 +. b.43/38 arba 27(19),32(24),38(30),43(35),49 +. Pateikiau tik teisėjo nurodytus variantus. Jei panagrinėsite atidžiau, rasite ne tik teisėjo nurodytuose atvejuose žymiai daugiau variantų su dualėmis, bet ir pavyzdžiui (10),4/36 +. Taisyklių 4.7.2.5 punktas brokuoja poziciją.

c) Teisėjas kaip vieną iš priežasčių išbrokuoti nurodė ... . Kadangi ir taip daug neaiškumų dėl šios miniatiūros, pabandysiu spėti ką teisėjas turėjo mintyje brokuodamas šią miniatiūrą. Nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse yra punktas liečiantis baigiamąjį kirtimą dama diagonale. Tai 4.7.2.4 punktas: Kirtimo ekonomiškumas - šimtalangių šaškių problemos baigiamajame kombinacijos kirtime nėra alternatyvaus kirtimo diagonale dama dualės.

Tačiau neveltui analizavau miniatiūros Nr.26 sudedamąsias dalis, nes alternatyvus kirtimas dama atliekamas ne po kombinacijos, o po endšpilio. Taigi šiai miniatiūrai negalima pritaikyti šio taisyklių punkto. Kad teisėjas teisingai įvertino 4.7.2.4 taisyklių punktą parodo išbrokuota S.Petrausko miniatiūra Nr.32;

S.Petrauskas Nr.32

22,11(27),2,29,33/50+.

Kadangi S. Petrauskas žengia tik pirmuosius žingsnius kompozicijoje, todėl dėl patyrimo stokos ir galimi tokie netikslumai. Kad išgelbėti miniatiūra reikėjo tik pridėti septintą juodųjų šaškę į laukelį 20.

Apibendrinimas. Nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės yra sudarytos neseniai. Pagal jas vyko pirmas šimtalangių šaškių sudarymo čempionatas, todėl galimi tam tikri netobulumai. Mano manymu A.Tavernier teisingai pasielgė neišbrokuodamas problemos, o S.Žilevičius labai miglotais paaiškinimais išbrokavo miniatiūrą.

Išvada. Ateičiai reikėtų patikslinti taisyklių 4.5.4 punktą, kad kituose čempionatuose ir konkursuose nekiltų nesusipratimų.

Proto gimnastika (3)

Vietoj rytinės mankštos prie puodelio geros kavos:

2008-11-09

17,27,23,1,15 +.

2008-11-09

150,12,7,4,33 +.

Dažnai kuriant miniatiūras, kuriose finalinis kirtimas "spirale" atliekamas dama, pasitaiko alternatyvus kirtimas, kuris brokuoja tokia poziciją. Pavyzdžiui:


10,5(20),9(13),10,39 +. Šioje miniatiūroje galimi du finaliniai kirtimai 10x28x39x25x9x31x48x39 ir 10x28x39x48x31x9x25x39. Kartais, kaip šiuo atveju, ištaisyti šį defektą galima pridėjus dar vieną juodųjų šaškę. Tačiau tai jau ne miniatiūra, o problema su kiek kitokiu tiksliu sprendimu:


10,5(20),9(37),31,39(45),50 +.

Pabaigai. Vartydamas savo archyvą užtikau, kad šia tema jau domėjausi žymiai anksčiau. Dar 2006-11-26 pateikiau miniatiūrą:

17,19,19 +.

Aišku, greitai Eddie van de Acker nurodė, kad tai 1989 m. S. Zilio miniatiūra.