2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (2)

Sekanti mano publikacija palies vieną "skaudžiausiu" ir daugiausia diskusijų keliančią problemą - kompozicijos originalumas arba idėjinių pirmtakų įtaką sukurtai kompozicijai. Kaip pavyzdį panagrinėsiu savo etiudą, kuris buvo įvertintas 0 taškų. Jei atidžiai perskaitytumėte nacionalines šaškių kompozicijos taisykles, tai ten rastumėte tik vieną punktą liečiantį originalumą:

2.2.1.1. Originalumas – kompozicija su jai keliama užduotimi negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija. Kompozicija taip pat negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija iš partijos ar jos analizės.
Kaip dabar paaiškėja šio vienintelio punkto nepakanka. Nepakanka ir dar dėl to, kad šis punktas liečia tik kompozicijos pradinę padėtį. Jei labiau įsigilinsime, tai iškils tam tikri niuansai:

1. Nėra punkto apie kompozicijos sprendimo originalumo. Tai ypač aktualu etiudams, nes tą patį etiudo sprendimą galima užrašyti skirtingai. Pasinaudojus šaškių programomis galima rasti naujų kompozicinių variantų ar klaidinančių variantų, kurių kompozicijos autorius nenurodė.
2. Nors ir akivaizdu, tačiau nėra nurodytas atvejis, jei sukurta kompozicija yra tam tikra dalis jau sukurtos kompozicijos. Pavyzdžiui sukurtas etiudas yra jau sukurtos ir publikuotos problemos dalis.

3. Nėra nurodyti atvejai, kurie paskutiniu metu daug sukelia diskusijų tarptautinėje arenoje, kai prie sukurtos kompozicijos pridedama tam tikra ėjimų seka.
4. Na ir pagaliau nėra apibrėžta riba, kuri sunaikintų kompoziciją nurodant idėjinį pirmtaką.

Nacionalinėse taisyklėse aprašius šiuos atvejus būtų žymiai patogiau teisėjui spręsti apie kompozicijos originalumą. Žymiai mažiau kiltų nepasitenkinimo iš konkursų ar čempionatų dalyvių, o ir patiems kompozitoriams būtų didesnis aiškumas kūryboje.

Grįžkime prie mano 2008 m. čempionato išbrokuoto etiudo Nr.18:

30(12A),3,48 +. A(7),21(43B),48 +. B(16),27 +.

Čempionato etiudų skyriaus teisėjas L.Vitoškin šį etiudą įvertino 0 taškų, nurodydamas, kad tai yra V.Šulgos iš 2000 m. Baltarusijos čempionato prastesnė variacija. Štai šis etiudas:

V.Šulga 2000

34(17AB),28,12 +. A(11),20(15),14 +. B(40),227,45 +.
Šis etiudas 2000 m. Baltarusijos čempionate gavo 3 taškus.

Tačiau, jei labiau įsigilinsime į tokius etiudus, kai yra paruoštas juodųjų kirtimas ir po vieno ėjimo (dar vienos aukos) gauname du ar tris kompozicinius variantus, tai tokių etiudų yra gana daug. Ypač nemažai pavyzdžių galite pamatyti M.Cvetov kūryboje. Taigi kaip nustatyti, kur yra variacija, o kur jau galima skaityti savarankišku etiudu. Ar gali teisėjas, nors ir koks kompetentingas, be aiškių kriterijų tai nustatyti.

Pirmiausia pateiksiu savo etiudo ir V.Šulgos etiudo variacijas, o po to galima aiškiau matyti ką galima skaityti variacija.

1.

43(12A),3,48 +. A(7),21(43B),48 +. B(16),27 +.

2.

250(14A),20,48 +. A(9),24(42B),47 +. B(20),29(25),24 +.

3.

37(24AB),28,14 +. A(20),21(16),17 +. B(41),294,46 +.

Kaip matote 1 variacija turbūt niekam nekelia abejonių. Tokių variacijų galima sudaryti keliolika. Pagrindinis kriterijus - visi kompoziciniai variantai sutampa. Taigi vienas variacijų kriterijus - vienodi finalai.

Sekančios 2 ir 3 variacijos gaunamos dėl šaškių lentos simetriškumo, tai veidrodinės atitinkamų etiudų variacijos. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad finalai identiški atitinkamiems etiudams, tik jie kituose šaškių lentos langeliuose. Taigi dar vienas variacijos kriterijus - veidrodiniai finalai. Mano manymu etiudo variacijų apibūdinime to visiškai pakaktų. Šie du kriterijai lengvai aprašomi, o ir etiudų kūrėjams paliekamos didesnės galimybės kūrybai, nes kuo toliau tuo sunkiau ką nors naujo rasti.

Prieš pateikdamas savo pasiūlymus dėl originalumo sampratos nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse, kad neatrodytų jog keliu "audrą stiklinėje", pademonstruosiu analogišką teisėjo L.Vitoškin išbrokuotą mano etiudą iš 2006 m. Lietuvos čempionato.

2006 Nr.28

26(293),35(38A),Z.49(42),21,47+. A.(32),Z1.Z2.Z3.30(37),47(21),15(41),19(47),19-24,16+. Z.19?(Y.32),37(43),27(48),27-31(34=). Y.(33?),32+. Z1.47?(Y1.39),30(44=). Y1.(37?),15(41),19(47),19-24+. Z2.18(Y2.Y3.328),34(42=). Y2.(338?),49(42),21,48+. Y3.(37),29+. Z3.49?(37),47(Y4.39=). Y4.(21?),16(39),49+.

K.Chaleckij 1972

Z.48(35AB),26(29-33),17(40),36-22(45),6,50 +. A(29-34),41(33),47(33-29),29,26 +. B(32),25(37),14(34),41/46(39),27 +. Z.26(29-33),35(38Y),47(43),38,19(33),37(39) =. Y(32),47(37),15(41),19 +.

Aišku, jei nesigilinsime į etiudų sprendimus, o tik užmesime akį į abiejų etiudų pradinę padėtį, tai panašumą pamatysime. Tačiau sprendime kompoziciniai variantai visai skirtingi. Panašumas tik mano etiudo B variantas su K.Chaleckij etiudo iliuziniu žaidimu. Taigi ar tikrai jau mano etiudas yra vertas 0 taškų? Gal neveltui M.Lepsič savo ruošiamoje minietiudų knygelėje šį etiudą spausdina, nors pagal čempionato rezultatą etiudas yra niekinis.

Pabandysiu pasiūlyti pataisymus nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse. Pirma mintis kilusi galvoje dėl originalumo, parašyti punktą, kad apie kompozicijos originalumą varžybose teisėjas sprendžia savo nuožiūra. Tačiau šis punktas tinka tik varžyboms, o taisyklės turi galioti ir kuriant. Taigi originalumo samprata turi būti tiksliai nusakyta nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse. Siūlau papildyti punktu, kuris apibrėžtų idėjinių pirmtakų sąvoka, pagal kurią būtų brokuojamas etiudas. Taip pat idėjinių pirmtakų sąvoka, pagal kuria mažina etiudo vertę. Reikia pabrėžti, kad šie pasiūlymai galios tik etiudų žanrui. Problemoms ir uždaviniams reikia kitokios sampratos.