2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

2008 m. Lietuvos čempionato vingiai (1)

Prieš kelias dienas pasibaigė 2008 m. Lietuvos šaškių kompozicijų sudarymo čempionatas. Mane domino ne tik rezultatai, bet taip pat buvo įdomu, kaip bus atsižvelgta į nacionalines taisykles, nes pagal jas pirmą kartą vyko šimtalangių šaškių čempionatas. Bet nesusipratimų išvengti nepavyko.

Nutariau savo dienoraštyje pateikti keletą atvejų iš čempionato.

Pirmiausia noriu pademonstruoti atvejį su savo miniatiūra, kurią teisėjas įvertino 0 taškų. Aš niekada neprotestuoju prieš vienokį ar kitokį teisėjo skirtą taškų kiekį, bet kai teisėjas skyrė 0 taškų, bei pamačiau už ką, suabejojau teisėjo S.Žilevičiaus nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių teisingu traktavimu .

Palyginkime dvi mano kompozicijas iš šio čempionato:

Miniatiūra Nr. 26


7,18,11,5(29),41,37(44),46(49A),38 +. A(50),39 +.

Problema Nr.28


461,161,2,50,42,40,46(37),1(41),172(46A),32 +. A(47),33 +.

Miniatiūra buvo įvertinta 0 taškų, o problema gavo 6,5 taško. Tikslumo dėlei reikia paminėti, kad miniatiūrą vertino S.Žilevičius, o problemą A.Tavernier. Palyginus šias abi kompozicijas, galima pamatyti, kad jos turi vieną bendrą panašumą - finalą. Tačiau, būtent dėl tokio finalo ir buvo išbrokuota miniatiūra. Taigi kas teisus, o gal nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės brokuoja tokį finalą.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš nemažai esu sukūręs problemų (miniatiūrų) su šio finalo variacijomis, bei gana neblogai susipažinęs su kitų autorių kūryba šiuo finalu. Net buvusioje LŠKMS svetainėje rengiau teminį konkursą pagal šį finalą. Taigi kompozicijų su šio finalo variacijomis yra ne viena dešimtis, todėl drąsiai galiu teigti, kad toks finalas turi būti pripažintas tinkamu.

Panagrinėsiu nacionalines šaškių kompozicijos taisykles pagal preliminariuose rezultatuose teisėjo pateiktas pastabas. Bet prieš tai panagrinėsiu miniatiūros sudedamąsias dalis (žr. nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5 punktą), kurios leis padaryti teisingą sprendimą .

Miniatiūros Nr.26 sprendimas turi tokias sudedamąsias dalis:
1. Kombinacija 7,18,11,5;
2. Kontržaidimas (29),41,37;
3. Endšpilis (44),46(49A),38 +. A(50),39 +;
4. Finalas.

Visos šios sudedamosios dalys yra išdėstytos nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių punktuose: 4.5.2; 4.5.3; 4.5.4.

Iš daugelio savo miniatiūrų čempionatui išrinkau būtent šią, nes finalas su baltųjų dama laukelyje 46 yra gana retas, bent aš nemačiau. Be to, nors iš pirmo žvilgsnio finalas paprastas, tai gana sunkiai techniškai pasiekiama. Visa tai gali pasakyti tik daug kūręs kompozitorius šia tema.
Po tokios įžangos panagrinėsiu teisėjo pastabas dėl šios miniatiūros, kurios pateiktos kartu su preliminariais rezultatais. Teisėjas S.Žilevičius prie miniatiūros Nr.26 parašė: "Nėra vienintelio finalo. Nevykdomas 4.7.2.5. ..."

Taigi teisėjo pastabas galima išskaidyti į tris dedamąsias:

a) Nėra vienintelio finalo;
b) Nevykdomas 4.7.2.5;
c) ... .

Panagrinėsiu atskirai:

a) Mano nuomone ši miniatiūra turi net du finalus. Nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5.4 punkte parašyta: Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą iki visų šaškių atidavimo. Taigi paskutinioji 4.5.4 punkto dalis ir nusako, kad finalu turi būti laikomos pozicijos:





Lygiai taip kaip ir finalas:



arba net toks finalas po endšpilio:



Tačiau jei atidžiai panagrinėsime, tai galima rasti tam tikrus niuansus taisyklių 4.5.4 punkte:

1) Parašyta "... gali atlikti vieną ėjimą ...", o miniatiūroje yra kirtimas. Taigi .... . Kad tokių dviprasmybių ateityje išvengti, reikėtų taisyklėse padaryti papildymą, nurodant ne tik ėjimą, bet ir kirtimą. Jei mane atmintis neapgauna, diskusija šiuo klausimu buvo ir rengiant taisykles. Tada nutarta, kad "ėjimo" sąvoka turi platesnę prasmę, bet taisyklėse vartojau ir sąvoką "kirtimas".
2) Kitas niuansas " ... juodosios šaškės gali atlikti vieną ėjimą ...". Ištikro ėjimą gali atlikti tik viena juodoji šaškė. Daugiskaita pavartota tokiems atvejams kaip aukščiau parodytas finalas: D50,24/D6,17. Toks finalas galimas tik po endšpilio. Šis pastebėjimas nieko bendro neturi su čempionato miniatiūra Nr.26.

3) Dar vienas niuansas (manau, kad jį būtina ištaisyti) "Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos, ...". Nepaminėta, kad finalas galimas ir po endšpilio. Taigi teoriškai finalas po endšpilio nėra aprašytas nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse!

Visa tai apibendrinus, nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.5.4 punktas turėtų būti:

Finalas - baigiamoji pozicija po kombinacijos ar endšpilio, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą ar kirtimą iki visų šaškių atidavimo.

b) Su kitu teisėjo teiginiu, kad nevykdomas taisyklių 4.7.2.5 punktas, aš kategoriškai nesutinku. 4.7.2.5 punktas : "Kompozicijos varianto švarumas - nėra daugiau kaip vienos duales iki finalo.". Kad ir kaip suprasime finalo apibūdinimą, miniatiūroje Nr.26 niekaip nerasime daugiau kaip vienos dualės. Kur teisėjas įžvelgė antrą dualę lieka klausimas be atsako. Kad teisėjas teisingai suprato nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių 4.7.2.5 punktą iliustruoja G.Antanaičio miniatiūros Nr. 1 išbrokavimas.

G.Antanaitis Nr.1

12,7,2,10,19,27+.

Endšpilyje galima daug kaip viena dualė (10),32a(15),38 +. a. 38/49(14),32b(20),38(25),43 +. b.43/38 arba 27(19),32(24),38(30),43(35),49 +. Pateikiau tik teisėjo nurodytus variantus. Jei panagrinėsite atidžiau, rasite ne tik teisėjo nurodytuose atvejuose žymiai daugiau variantų su dualėmis, bet ir pavyzdžiui (10),4/36 +. Taisyklių 4.7.2.5 punktas brokuoja poziciją.
c) Teisėjas kaip vieną iš priežasčių išbrokuoti nurodė ... . Kadangi ir taip daug neaiškumų dėl šios miniatiūros, pabandysiu spėti ką teisėjas turėjo mintyje brokuodamas šią miniatiūrą. Nacionalinėse šaškių kompozicijos taisyklėse yra punktas liečiantis baigiamąjį kirtimą dama diagonale. Tai 4.7.2.4 punktas: Kirtimo ekonomiškumas - šimtalangių šaškių problemos baigiamajame kombinacijos kirtime nėra alternatyvaus kirtimo diagonale dama dualės.

Tačiau neveltui analizavau miniatiūros Nr.26 sudedamąsias dalis, nes alternatyvus kirtimas dama atliekamas ne po kombinacijos, o po endšpilio. Taigi šiai miniatiūrai negalima pritaikyti šio taisyklių punkto. Kad teisėjas teisingai įvertino 4.7.2.4 taisyklių punktą parodo išbrokuota S.Petrausko miniatiūra Nr.32;

S.Petrauskas Nr.32

22,11(27),2,29,33/50+.
Kadangi S. Petrauskas žengia tik pirmuosius žingsnius kompozicijoje, todėl dėl patyrimo stokos ir galimi tokie netikslumai. Kad išgelbėti miniatiūra reikėjo tik pridėti septintą juodųjų šaškę į laukelį 20.

Apibendrinimas. Nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės yra sudarytos neseniai. Pagal jas vyko pirmas šimtalangių šaškių sudarymo čempionatas, todėl galimi tam tikri netobulumai. Mano manymu A.Tavernier teisingai pasielgė neišbrokuodamas problemos, o S.Žilevičius labai miglotais paaiškinimais išbrokavo miniatiūrą.

Išvada. Ateičiai reikėtų patikslinti taisyklių 4.5.4 punktą, kad kituose čempionatuose ir konkursuose nekiltų nesusipratimų.

2 komentarai:

Algimantas rašė...

Sutinku, kad turi būti aiškumas – negali būti teisus ir S.Žilevičius, ir A.Tavernier. Bet šiuo klausimu mano nuomonė priešinga negu V.Masiulio: mano nuomone, suklydo ne S.Žilevičius, bet A.Tavernier. Arba galima sakyti ir taip: „kaltos nacionalinės taisyklės“.
Mano nuomone, nacionalines taisykles reikia tikslinti taip, kad vienareikšmiškai ir nedviprasmiškai būtų aišku, kad toks baigiamasis žaidimas (vartoju šį "darbinį" terminą), koks nurodytas šio straipsnio (a) dalyje pateiktose pozicijose, kūriniui „atneša" 0 taškų.
Esmė - netikslus baigiamasis kirtimas. Čia - ne kokia damos opozicija prieš paprastą šaškę ar dar kelios išimtys, numatytos pvz. RI CPI FMJD. Toleruodami tokius netikslius baigiamuosius kirtimus (jų galima "prigalvoti" įvairiausių) žengsime atgal į praėjusio šimtmečio 6 ir 7 dešimtmečius. Buvome nutarę, kad nacionalinės taisyklės turi būti maksimaliai artimos RI CPI FMJD. Šios taisyklės, kaip ir buvusios TSRS šaškių kompozicijos taisyklės, tokiais atvejais problemą ar miniatiūrą „pasmerkia“ 0 taškų.
Sutinku, kad nacionalines taisykles reikia dėl to tikslinti. Savo pasiūlymus dėl to aš š.m. vasario arba kovo mėn. pateiksiu LŠKMS Kompozicijų sudarymo komisijai.
Algimantas Kačiuška

Algimantas rašė...

Turiu kiek atsiprašyti ir patikslinti savo ankstesnįjį komentarą.
Po Sergej Juškevič (pagrindinio RI CPI FMJD autoriaus) paaiškinimo asmeniniame e.laiške (jo atsakymas į mano klausimus) ir man paaiškėjo, kad pagal RI CPI FMJD Meistriškas taisykles tokie finalai po endšpilinio žaidimo toleruojami. Kaip Sergej rašo, tai "paršivaja" nuostata, bet ji priimta dėl kompromisų ruošiant RI CPI FMJD (žinau, kad ruošiant RI CPI FMJD buvo padaryta nemažai kompromisų su prancūzais ir olandais, t.y.faktiškai su A.Tavernier ir J.Bus).
Mano nuomone, tokia nuostata (netikslus baigiamasis kirtimas) - didelis žingsnis atgal, lyginant su buvusios TSRS šaškių kompozicijos mokyklos nuostatomis, įsigaliojusiomis prieš 20 - 30 metų. Ji turėtų būti ištaisyta, ruošiant pakeitimus RI CPI FMJD, taip pat tikslinant nacionalines taisykles.
Su S.Juškevič paaiškinimais p.V.Masiulį ir kitus, besidominčius tais klausimais, supažindinau.
Algimantas Kačiuška