2009 m. sausio 17 d., šeštadienis

Antikonkursai ar antiorganizatoriai?

Žodžio laisvė yra galimybė laisvai reikšti savo mintis. Ji yra neatsiejama nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos.
M.Lepšič forume yra paskelbtas CPI nario V.Matus laiškas, kuriame numatyta visa eilė priemonių (kai kurios net utopistinės) gerinti CPI veiklą bei norint įvesti tvarką problemizmo srityje. Tarp daugelio punktų aš pasigedau punkto, kur būtų kalbama apie elementariausią tvarką organizuojant tarptautinius konkursus. Kadangi paskutiniu metu esu susidūręs su tarptautiniu konkursu akivaizdžiai ne kaip dalyvis, bet ir kaip teisėjas. Labai aiškiai pamačiau, kad būtina tam tikra konkurso pravedimo terminų reglamentacija. Aš praktiškai nežinau tokių varžybų, kai paskelbiama pradžia ir "su dideliu avansu" numatoma jo pabaiga, dažniausiai trunkanti metus ar net du. Kyla klausimas - kodėl tik metus ar du, gal turėtų vykti penkis metus. Konkurso kokybė bus dar geresnė, nes praktiškai šis terminas reikalingas tik organizatoriams, jų "veiklumui" parodyti. Prieš kurį laiką buvau pradėjęs rašyti straipsnį "Antikonkursai", bet nenorėdamas aštrinti padėties jį ištryniau. Dabar vėl nusprendžiau išsakyti savo samprotavimus šiuo, mano manymu, aktualiu klausimu. O gal aš klystu - viskas visiems labai gerai, kuo mažiau tvarkos - tuo geriau organizatoriams. Todėl šiek tie pakeičiau ir pavadinimą.

Per pastaruosius metus vykstantys tarptautiniai konkursai dažniausiai tampa mažesnių ar didesnių nesutarimų tarp problemistų. Visi tvirtina, kad daugumos visų šių nesutarimų priežastis – netobulos šaškių kompozicijos tarptautinės taisykles. Tačiau ir sukūrus tobulas taisykles dalyvių skaičius tikrai nepadaugėtų, dalyvautų tie patys problemistai, galbūt net sumažėtų, nes dauguma yra jau garbingo amžiaus, todėl kiekvienais metais ženkliai mažėja problemistų gretos. Aš savo kritiniame straipsnyje pabandysiu pasidalinti savo mintimis, ko reikia XXI amžiaus vykdomiems tarptautiniams konkursams, kad bent būtų stimulas dalyvauti ne tik nuolatiniams konkurso dalyviams, bet atsirastų ir naujų pavardžių problemizme. Taigi tarptautinių konkursų populiarumo ir prestižo mažėjimo priežasčių reikėtų ieškoti ir kitur, o ne vien tik keiksnoti netobulas taisykles. Dabartinėse diskusijose vykstantis nuomonių apsikeitimas, mano manymu, tik dar labiau nutolina nuo šaškių kompozicijos. Pabandysiu išsakyti savo nuomonę, ko reikia, kad konkursai taptų patrauklesni. Panagrinėsiu tokius aspektus:
1. Konkurso įvaizdžio formavimas.
2. Konkurso organizatoriai.
3. Konkurso vykdymo terminai.
4. Konkurso dalyviai.
5. Konkurso nugalėtojų apdovanojimai.

Konkurso įvaizdžio formavimas
Pradėsiu nuo to, ar kas nors gali įsivaizduoti praktinio žaidimo prestižinio tarptautinio šaškių turnyro be savo svetainės internete, be operatyvios informacijos apie dalyvius, be tiesioginio partijų transliacijos ir taip toliau. Nors šaškių kompozicijos specifika kiek kitokia, bet pagrindinius principus galima įgyvendinti. O kaip dabar vyksta? Organizatorius išsiuntinėja elektroninius laiškus tam tikriems asmeninių svetainių turėtojams, ir jie, per daug nesivargindami, įdeda nuorodą iš kur galima parsisiųsti konkurso medžiagą. Praėjus tam tikram laiko tarpui tenka jau gerokai pavargti kol randi tas nuorodas bendroje informacijoje. Kitas nepatogumas tokios pateiktos informacijos – tekstinis jos variantas. Savaime aišku, kad ir toks informacijos pateikimas būtinas, bet vartotojas turi atsispausdinti ir tik po to jau gali analizuoti, tikrinti, grožėtis autorių kompozicijomis. Deja ne visi turi tam galimybių, laiko ar noro. Tokiems, ypač „atsitiktinai užklydusiems“ šaškių kompozicijos gerbėjams žymiai patogiau būtų žiūrėti animuota kompozicijos sprendimą. Viename iš ankstesnių FFJD konkursų tai buvo padaryta. Man asmeniškai buvo labai patogu. Tokia tarptautinio konkurso pateikimo medžiaga žymiai pakeltų propagavimą ir domėjimąsi šaškių kompozicija.
Žymiai įvairiau ir originaliau galima pristatyti konkurse dalyvaujančius dalyvius. Visa tai (šalių vėliavėlės, kvalifikacinė kategorija, reitingai ir foto nuotraukos) galima pamatyti praktinio žaidimo konkursų interneto svetainėse. Man tiesiog nesuprantamas dalykas, kodėl net dabar organizatoriai nepasivargina prie dabar pateiktos dalyvių informacijos pateikti bent kvalifikacinę kategoriją. Galėčiau ir daugiau išvardinti konkurso atskiros internetinės svetainės privalumų, bet čia jau priklausys nuo svetainės kūrėjų sugebėjimų. Pagalvokite – kaip būtų puiku, jei „Nacijų lyga“ turėtų savo internetinę svetainę, kurioje butų visa reikalinga informacija vienoje vietoje.
Dabartinių šaškių kompozicijos konkurso įvaizdžio formavimas susiveda į pavadinimą, pakeičiant metus. Pagalvokite būsimi ir esantys konkursų organizatoriai.

Konkurų organizatoriai
Mano dalyvavimas šaškių kompozicijoje nėra ilgas laikotarpis - tik daugiau kaip 8 metai. Daugumos tarptautinių konkursų iki 2000 m., išskyrus tradicinius, man nėra žinoma: nei kas buvo organizatoriai, nei kiek jie truko ar kokie nesklandumai buvo iškilę. Susidaro įspūdis, kad tik paskutinieji tarptautiniai konkursai pilni įvairiausių nesklandumų. Nors galiu spėti, kadangi vykdomi tie patys konkursai, tai organizatoriai praktiškai tie patys asmenys, nesklandumų buvo ir ankstesniuose konkursuose. Tačiau nejaugi per 20 metų, kai vykdomi tarptautiniai konkursai, kurie įtraukti į CPI klasifikacija, nepažengė tvirto žingsnio į priekį. Susidaro įvaizdis, kad dirbama su 20 metų senumo įgytais įgūdžiais ir nustatytomis normomis. Tuo labiau keista, kad dabartinių organizatorių didžiausias priekaištas naujiems ar būsimiems konkursų organizatoriams yra patyrimo stoka. Kyla klausimas – kokio patyrimo?
Aplamai visa šaškių kompozicijos konkursu pravedimo tvarka yra sustabarėjusi, dažniausiai į naujus pasiūlymus žiūrima labai nepalankiai. Tik vienas pavyzdys – el. pašto panaudojimas kūrinių priėmimui į konkursą. Dažniausiai kaip gero organizavimo argumentą pateikia šachmatų kompozicijos konkursų organizavimo tvarką, kuri beveik nesiskiria šaškių kompozicijos arba savo labai didelį užimtumą. Kas liečia šachmatų kompoziciją - kažkodėl nutylima, kad ten konkursų vienu metu vyksta labai daug, o ir kūrinių žymiai daugiau. Pavyzdžiui paskutiniame šachmatų kompozicijos pasaulio čempionate dalyvavo virš 2300 kūrinių. Kas dėl užimtumo, tai prieš organizuojant konkursus reikia pagalvoti apie tai ir parinkti tinkamus koordinatorius. Iš organizatorių pasigendu konkursų pravedimo analizės, kuri padėtų numatyti įvairius konkurso pravedimo terminus. Pavyzdžiui šachmatų kompozicijoje kartais pateikiama ir visų laiškų svoris! Nors dabartinis CPI vadovas ir akcentuoja, kad konkursuose viskas daroma dalyvių gerovei, tačiau man susidaro įspūdis, kad svarbiausi asmenys yra ne dalyviai, ne teisėjai, o organizatoriai. Kaip ir visas konkursas pravedimas – organizatorių malonė, gal todėl yra net nebaigtų tarptautinių konkursų. Baigdamas noriu pasakyti, kad šiuolaikinis organizatorius turi būti puikus vadybininkas, sugebantis tinkamai organizuoti visų konkurse dalyvaujančių asmenų darbą. Dabar šito pasigendu.

Konkurso vykdymo terminai
Šiame XXI amžiuje, kai konkursai su palyginti nedideliu kūrinių kiekiu tęsiasi metus ar net du – nonsensas. Po tam tikro laiko tarpo vienintelis konkursas kuriame dalyvavau – G.Dalidovič memorialo konkursas. Dalyvavau , nes kūriniai buvo priimami el. paštu. Galvojau, kad tai bus pažangos šuolis. Tačiau ....
Jau vien tai, kad konkurso kompozicijų paskelbimas užtrunka daugiau kaip du mėnesius – man nesuprantama. Aišku dėl pašto netobulumo, tas laikas gali svyruoti, pavyzdžiui, konkurso užduočių pateikimas sutapimas su šventėmis (Naujieji metai). Todėl ir rašiau apie analizės būtinybę. Tačiau manau tikrai tvarkingai ir tinkamai tvarkant laiško siuntimą tai neturėtų viršyti 2 – 3 savaičių. Nors konkurse FFJD 2008 atsirado atvejis, kai laiškas keliauja net keturis mėnesius. Todėl nors ir kaip būtų gailą reglamente reikėtų numatyti terminą – iki kada priimamos pozicijos. Pavyzdžiui niekas nekeičia varžybų terminų, jei sportininkas gavo traumą, ar nespėjo susitvarkyti kelionės vizos, dėl pateisinamų priežasčių. Gal tai dalinai ir konkurso dalyvius priverstų pasitempti.
Tačiau viena iš pagrindinių priežasčių tokio ilgo termino – organizatorių, konkurso koordinatorių nemokšiškumas, užimtumas. Tada kyla klausimas, kam apsiimti šį darbą?
Jei dar dėl laiškų gavimo termino yra problemų, tai konkurso pozicijų surinkimas kompiuteriu yra 1-2 dienų darbas, ne itin daugiau užtruktų ir sprendimų užrašymas. Be to spėju, kad koordinatorius pozicijas gauna ne vienu metu, todėl šis darbas jau gali būti vykdomas nuo laiškų gavimo pradžios, nereikia laukti visų dalyvių kūrinių ir tik tada pradėti. Taigi, kodėl organizatoriai taip ilgai delsia? Šis klausimas lieka be atsako. Galbūt taip jie „kelia konkurso aukštą lygį“.
Sekantis etapas – pozicijų tikrinimas. Tam duodami keli mėnesiai. Mano manymu, čia vėl labai ilgas laikotarpis. Pirmiausia, turint šaškių kompiuterinę programą, patikrinti pozicijas užtrunka 1- 3 dienas. Didžiausia problema kopijų ir idėjinių pirmtakų paieška. Gal reikėtų konkurso kūrinių defektų pastabas suskirstyti į du etapus. Taip būtų galima sumažinti paieškos ratą. Tačiau ateityje turėtų vis daugiau problemistų naudotis kompiuterinėmis šaškių programomis ir brokuotų pozicijų turėtų mažėti. Dėl idėjinių pirmtakų paieškos taip pat yra prošvaisčių – jau yra nemažai sukaupta miniatiūrų (Eddie van Acker), etiudų (Antologijos) ir kitų kartotekos. Žinoma, kad šią problemą sėkmingai išspręsti, būtina prieinama kompiuterinė programa - archyvas, kuri veiktų panašiai kaip dabar esančios internetinės paieškos sistemos. Tačiau, kad ir egzistuoja paieškos problema, nesinori tikėti, kad tuo asmenys (paprastai tai konkurso dalyviai, kas man taip pat yra nepriimtina) užsiima visą tam skirtą laikotarpį.
Kitas termino „tempimas“ – pastabų pateikimas. Vėl tenka laukti keletą mėnesių, kol organizatoriai teiksis paskelbti. Nors paskutiniu metu, įsivyravo tendencija, kai pastabos pateikiamos jau su preliminariais rezultatais. Blogiausia tendencija yra ta, kad neskelbiamos visos pastabos, o tik tos kurios išbrokuoja poziciją iš konkurso. Todėl kartais kelia šypsena, kai kokiame nors leidinyje spausdinama pozicija, kuri turi defektus, ypač tai liečia etiudus. Dar vienas konkurso terminų „tempimo aukštam lygiui“ – teisėjų darbas. Daug nekalbėdamas paminėsiu tik vieną atvejį – turbūt neišduosiu paslaptį, bet pavyzdžiui FFJD 2008 konkursui aš pozicijų įvertinimus išsiunčiau 2008 gruodžio 18 d.

Konkurso dalyviai
Nors dauguma konkurso dalyviu tikrai tvarkingai atsiunčia konkursines pozicijas, bet vis tik reikia aiškiau suformuluoti kaip turi būti pateikta. Ypač reikia „mokyti“ kokius variantus ir kaip užrašyti. Dabar, kai neskelbiami brokuoti pozicijų variantai (ypač bloga tendencija), susidaro įspūdis, kad kuo daugiau prirašytų variantų, tuo geresnio rezultato gali tikėtis. Gal reikia jau pradėti bausti už klaidas, vertinti ne tik turinį, bet ir sugebėjimą aiškiai ir tiksliai pagal taisykles užrašyti sprendimą.
Konkurso dalyviai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už laiškų, ateityje ir elektroninių, tvarką, tinkamai užrašyto adreso.
Visa tai žymiai palengvintų bei paspartintų organizatorių darbą.

Konkurso nugalėtojų apdovanojimas
Šioje srityje taip pat būtinos permainos. Pagrindinis dalyvavimo stimulas dabar vykstančiuose konkursuose – galimybė gauti „mistinius“ balus, pagal kuriuos suteikiama (taip pat abejotinas teiginys) klasifikaciniai balai. Beje tą lentelę „kas yra kas“ reikėtų keisti, nes greitu laiku pradėsime konkuruoti su mirusiais problemistais, kurių kasmet vis daugėja. Balų suteikime taip pat būtinos permainos, nes dabar esantys balai neskatina dalyvauti konkursuose. Jei dalyvautų stipriausi problemistai konkursuose, prasimušti į šešetuką gana sudėtinga. Gal būt reikėtų suteikti didesniam skaičiui konkurso dalyvių tuos „mistinius“ balus. Juk net ir „Formulė 1“ padarė pakeitimus. Na bet tai gal daugiau CPI reikalai.
Kas liečia organizatorius, tai būtina pasirūpinti bent konkretaus konkurso diplomais. Manau šiuo metu reikėtų atsisakyti piniginių prizų, nes jie jau labai maži. Žymiai ilgesniam prisiminimui būtų kokie nors materialūs dalykai: taurės ar suvenyrai iš šalies organizatorės.

Komentarų nėra: